Kada nepadeda standartinis gydymas
Lietuvoje prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst. vyrų. Nors prostatos vėžys laikomas pakankamai gerai kontroliuojama liga, Santaros klinikų Urologijos centro profesoriaus Felikso Jankevičiaus teigimu, jis valdomas tik tuomet, jei taikomi pažangiausi gydymo būdai.
„Lietuvoje nuo prostatos vėžio kasmet miršta apie 500 vyrų. Tai vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje. Blogiausia, kad nemažėja metastazavusio prostatos vėžio atvejų, kurie pas mus nustatomi pakankamai dažnai. Tokio vėžio išgydyti neįmanoma, bet galima ligą „nuvaryti į pogrindį“ – ilgam užblokuoti. Pasaulyje visos galimybės tam jau yra. Nors tai kainuoja daug, kas gali būti brangiau už žmogaus gyvybę“, – įsitikinęs pašnekovas.
Asmeninio arch. nuotr./Profesorius Feliksas Jankevičius
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje gerokai išsiplėtė galimybės gydyti tiek ankstyvą, tiek pažengusį prostatos vėžį – dabar prieinami tie patys naujos kartos vaistai, kaip ir kitose pasaulio šalyse. Tačiau medikai sunerimę dėl pažeidžiamiausios pacientų grupės – metastazavusiu prostatos vėžiu sergančių vyrų, kurių liga atspari įprastam gydymui. Jiems galintis padėti gydymas Lietuvoje vis dar neprieinamas.
„Turime naujos kartos androgenų inhibitorių, taip pat taikinių terapiją, kurią galime taikyti, kai aptinkame tam tikras genų mutacijas. Tačiau apie 30-50 proc. pacientų visi šie gydymo būdai nepadeda. Prostatos vėžys yra labai nevienalytis – jį sudaro skirtingi ląstelių tipai: vieni reaguoja į įprastą gydymą, o kiti – ne, nes vėžinių ląstelių vystymosi kelias ne visada vyksta per androgenus. Tokiais atvejais ląstelių paviršiuje nėra androgenų receptorių“, – aiškina profesorius.
Daug žadantys naujo gydymo rezultatai
Tarptautinės organizacijos, tokios kaip JAV Nacionalinis išsamusis vėžio tinklas (NCCN), Europos Urologų Asociacija (EAU) ir Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO) rekomenduoja specifinės grupės pacientams, kuriems metastazavęs prostatos navikas progresuoja po jau taikyto hormoninio ar chemoterapinio gydymo, inovatyvų išplitusio prostatos naviko gydymą radioligandų terapija.
Šis gydymas paveikia visas vėžines ląsteles organizme, kurių paviršiuje yra tam tikras prostatos vėžiui būdingas baltymas. Tai PSMA – prostatos specifinis membraninis antigenas, pagal kurį vaistas „atpažįsta“ vėžines ląsteles ir tiksliai prie jų prisijungia. Radiacinis vaistas veikia tik šias naviko ląsteles, todėl sveiki audiniai beveik nepažeidžiami.
„Gydymo efektyvumas didelis – apie 50 proc. pacientų reaguoja į gydymą. Jis prailgina laiką iki tolimesnio ligos progresavimo ir bendrą išgyvenamumą. Be to, padeda sumažinti simptomus, ypač skausmą. Svarbu, kad šį gydymą galima derinti su kitais gydymo būdais, ypač su radioterapija, kad vienu metu būtų paveiktos ir tos vėžinės ląstelės, kurios neturi minėtų taikinių“, – pabrėžia F. Jankevičius.
Pašnekovui antrina gydytoja radiologė Renata Komiagienė. Pasak jos, didžiausio iki šiol atlikto randomizuoto klinikinio tyrimo su radioligandų terapija prostatos vėžio gydymui rezultatai rodo, kad šis gydymo metodas gali užtikrinti aukštą naviko kontrolę, prailgina pacientų, kurių gydymo galimybės kitu atveju būtų ribotos, gyvenimo trukmę ir kokybę.
Tikslus ir kontroliuojamas gydymas
Radioligandų terapija kitose šalyse taikoma kaip trečios eilės gydymas, kai visos kitos prostatos vėžio gydymo galimybės yra išsemtos.
„Tai didelių dozių radioterapija – specialus radiofarmacinis preparatas, leidžiamas į veną, kurio dalelės atneša radiaciją kaip tik į tas sritis, kur yra navikas ir jo metastazės. Kiti organai dažniausiai šito efekto nepatiria, nes tai individualizuotas, taikinių terapija paremtas gydymas“, – aiškina R. Komiagienė.
Asmeninio arch. nuotr./Renata Komiagienė
Radioligandai naudojami ne tik gydymui, bet ir diagnostikai – jie leidžia tiksliai nustatyti, ar pacientas apskritai gali būti gydomas šiuo metodu. „Šis gydymas reikalauja pacientų atrankos – ne kiekvienam jį galima pritaikyti. Jis tinka tik tiems pacientams, kurio navikas turi minėtą baltymą. Čia labai svarbų vaidmenį turi branduolinės medicinos tyrimai, kuriais galime atrinkti pacientus, kurie šiam gydymui labiausiai tinka. Tokia tiksli pacientų atranka labai pagerina gydymo rezultatą“, – aiškina gydytoja.
Ji pabrėžia, kad radioligandų terapija išsiskiria galimybe tiksliai stebėti gydymo eigą. „Atliekama pozitronų emisijos tomografija, kuri parodo visus taikinius. Šio gydymo privalumas tas, kad galime nuolat stebėti, kaip jis veikia – matyti visą procesą žingsnis po žingsnio. Gydant navikus kitais prieinamais metodais tokios preciziškos proceso kontrolės pasiekti neįmanoma. O čia aiškiai matome, kokie procesai vyksta organizmo ląstelėse“, – sako gydytoja.
Dar vienas šio gydymo privalumas, kad jo šalutiniai reiškiniai yra švelnesni nei chemoterapijos. Gali pasireikšti silpnumas, mažakraujystė, pykinimas, apetito nebuvimas, tačiau visi šie simptomai gali būti kontroliuojami medicininėmis priemonėmis, o svarbiausia – nepalieka negrįžtamų pasekmių organams.
Gydymo kursas paprastai trunka apie 9–10 mėnesių, kas šešias savaites leidžiama vaisto dozė, iš viso – iki 6 ciklų. „Per visą laikotarpį galime aiškiai kontroliuoti paciento atsaką. Jei gydymas neveikia, iš karto jį galime nutraukti kaip nereikalingą, išvengdami galimų jo šalutinių reiškinių“, – aiškina R. Komiagienė.
Branduolinės medicinos centrai įkurti, bet gydymo nėra
„Lietuvos universitetiniai branduolinės medicinos centrai – tiek Kauno klinikos, tiek Santaros klinikos, tiek Nacionalinis vėžio centras – yra pasiruošę gydymui radioligandais: turime reikalingą įrangą tiek pacientų atrankai, tiek gydymui, paruoštus specialistus, bet neturime finansavimo. Deja, buvo nuspręsta prioritetą skirti kitai sričiai. Todėl susiduriame su rimtu iššūkiu – pacientai ieško pagalbos, o mes negalime jos pasiūlyti, nes ji nėra kompensuojama“, – sako R. Komiagienė.
Ji primena, kad šis gydymas jau seniai prieinamas visoje Vakarų Europoje – Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
Pasak F. Jankevičiaus, Lietuvoje medikai jau keletą metų girdi, kad branduolinė medicina Lietuvoje yra prioritetinė sritis, kad šioje srityje žadama finansuoti ne tik diagnostiką, bet ir gydymą. Nuo šių metų pradžios modernus vaistas radioligandas buvo įtrauktas ir į laukimo sąrašą. „Įsivaizduokite, kiek vilčių buvo sudėta į šį pažadą, kiek pacientų laukė pirmojo kurso. Ir paaiškėjo, kad pasirinkta kompensuoti naujus vaistus kitoms ligoms. Nuvylė ir mus, medikus, ir pacientus. Jiems ši situacija skaudžiausia.“
Gydymo galimybių kontrastai
Gydytojo urologo doc. Alberto Čekausko manymu, Lietuvoje minėto gydymo reikėtų greičiausiai apie 100 pacientų. Kaip ir jo kolegos, jis džiaugiasi gerokai išsiplėtusiomis prostatos vėžio gydymo galimybėmis, tuo pačiu pabrėžia ir prieinamumo ribotumus.
Asmeninio arch. nuotr./Albertas Čekauskas
„Lietuvoje jau turime pažangias prostatos vėžio diagnostikos priemones – multiparametrinį magnetinio rezonanso tyrimą ir sulietų vaizdų technologiją, leidžiančią itin tiksliai atlikti prostatos darinių biopsiją. Tiesa, šios įrangos dar neturi visi centrai. Sparčiai plėtojama ir robotinė chirurgija, kuri gerina gydymo rezultatus ir mažina komplikacijas.
Didelė pažanga pasiekta ir diagnostikos srityje – dabar pacientams prieinamas prostatos specifinio membraninio antigeno (PSMA) pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas, padedantis tiksliai nustatyti vėžio židinius bei ligos atsinaujinimą. Kylantis prostatos specifinio antigeno (PSA) rodiklis leidžia labai anksti pastebėti ligos atsinaujinimo riziką“, – teigia medikas.
Pasak gydytojo, metastazavusio prostatos vėžio gydymas per pastaruosius metus taip pat pažengė – atsirado kombinuotos terapijos su mažiau šalutinių poveikių. Be to, genomo tyrimai leidžia nustatyti BRCA ar HRR mutacijas ir parinkti PARP inhibitorius kaip taikinių terapiją. Tačiau šios mutacijos nustatomos tik maždaug 13 proc. pacientų.
„Likusiems, kuriems neveikia nei įprastas, nei taikinių gydymas, lieka tik simptominis gydymas. Šioje vietoje tampa svarbūs radioligandai – būtent jie tinka pacientams, turintiems specifinį baltymą. Jiems tai gyvenimą prailginantis gydymas“, – pabrėžia A. Čekauskas.
Pašnekovo teigimu, hormonams rezistentiškam prostatos vėžiui šiuo metu pasaulyje skiriamas didžiausias dėmesys, nes būtent ši ligos forma kelia daugiausia iššūkių gydytojams ir pacientams. Vyksta daug klinikinių tyrimų, radioligandai tiriami įvairiuose prostatos vėžio gydymo etapuose – nuo ankstyvo ligos atsinaujinimo iki hormonams jautraus vėžio gydymo. Nors tyrimų rezultatai dar galutinai nepatvirtinti, tikimasi, kad ateityje šio vaisto taikymo galimybės gerokai išsiplės.
Deja, finansavimas prostatos vėžio gydymui radioligandais nėra numatytas ir viešai Valstybinės ligonių kasos pristatytame 2026 m. PSDF biudžete, o kiekvienas laukimo mėnuo kai kuriems pacientams gali būti paskutinis.