„Sutariame, kad dronų ir kontrabandos balionų incidentai yra sisteminiai ir nukreipti į mūsų valstybių atsparumo testavimą“, – antradienį „Facebook“ rašė R. Kaunas.
Pasak jo, susitikimo metu taip buvo aptartos nacionalinės ir kolektyvinės priemonės, kurios būtinos greitesniam perėjimui nuo taikos meto oro policijos prie efektyvios oro gynybos.
Be to, pabrėžta, jog būtinas spartesnis Europos Sąjungos (ES) iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant užtikrinti efektyvias kontrmobilumo ir priešdronines priemones pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
„Lietuva ir Estija sutaria, kad Baltijos šalių saugumas turi būti stiprinamas spartinant oro gynybos ir rytinės ES sienos apsaugos klausimų sprendimus, kartu išlaikant visiškai koordinuotą Baltijos valstybių poziciją NATO, ES ir kituose tarptautiniuose formatuose“, – rašė ministras.
„Iniciatyvos turime imtis ir patys. Kalbėjomės apie pagrindinius kartu vykdomus projektus: Baltijos gynybos liniją, bendrą oro erdvės stebėseną, galimybes vykdyti daugiau bendrų įsigijimų, galimybes bendradarbiauti vystant gynybos pramonę ir technologijas“, – akcentavo R. Kaunas.
Ministras taip pat teigė pasidalijęs savo įžvalgomis po vizito Ukrainoje. Jis taip pat patvirtino Lietuvos pasirengimą, kad esant poreikiui, būtų prisidedama prie norinčiųjų koalicijos, skirti 30 mln. JAV dolerių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) programa ir 3¬0 mln. eurų ilgojo nuotolio oro gynybos sistemai „Patriot“.