Europos Sąjunga naujoms sankcijoms gali pritarti tik vienbalsiai, primena „Financial Times“. Paskutinėmis rusiškos naftos importuotojomis Europos Sąjungoje likusios Vengrija ir Slovakija ne kartą grasino naujas ribojimų iniciatyvas blokuoti, o konkrečiai grasino vetuoti naujas su Rusija susijusias priemones.
2022 metais Europos Komisija įšaldė beveik 22 mlrd. eurų, skirtų Vengrijai įvairiose Sąjungos programose. Kaip pagrindinės tokio sprendimo priežastys buvo minimos pretenzijos dėl šalies teismų sistemos nepriklausomybės, LGBTQ ir pabėgėlių teisių bei akademinės laisvės klausimų. Briuselis lėšų įšaldymą naudojo kaip instrumentą spausti Budapeštą keisti savo politiką.
Pavyzdžiui, 2023 metais Vengrija gavo apie 10 mlrd. eurų mainais už sutikimą neblokuoti 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo, o 2025 metais, pasinaudojusi Europos Sąjungos teisės spraga, gavo dar 157 mln. eurų.
Budapeštas tikisi gauti naują 550 mln. eurų išmoką pagal tą pačią schemą, o Europos Komisija yra pasirengusi leisti jam tai padaryti, kad tik nebūtų užkirstas kelias naujam sankcijų paketui.