Įmonės direktorius Gintautas Šlėderis atkreipė dėmesį į tai, kad lengvųjų automobilių, kurie sudaro absoliučią techninę apžiūrą praeinančio transporto daugumą, patikros turi aiškų sezoniškumą – daugiausia transporto priemonių tikrinama gegužės mėnesį, mažiausiai žiemą.

Pasak vadovo, tai lemia, kad per patikrų piką susidaro eilės. Sprendžiant šią problemą, „Transeksta” ne tik atidaro naujus patikros punktus, bet ir primena, jog praeitį techninę apžiūrą transporto priemonė gali likus mėnesiui iki jos pabaigos ir minėtas laikas bus įskaičiuotas į naują techninės apžiūros galiojimo laikotarpį.

Tai – nemažas palengvinimas vairuotojams, kadangi toli gražu ne visi automobiliai iš pirmo karto įveikia šį „barjerą”.

Būtent todėl įmonės specialistai parengė išsamiau šalies lengvųjų automobilių, per dvejus pastaruosius metus pristatytų į techninės apžiūros stotis, techninių trūkumų analizę.

T. y. įvertino daugiau nei 1,3 mln. įrašų Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB), sudarė vidutinio statistinio „lietuviško automobilio” portretą bei sukūrė galimybes palyginti skirtingų segmentų, automobilių markių ir modelių, amžiaus grupių ratuočius pagal dažniausiai fiksuojamas problemas.

Direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus pabrėžė, kad ši informacija yra puikus sufleris besidomintiems technikos pasauliu, nusprendusiems atnaujinti transportą ar norintiems rinktis automobilį remiantis racionalias kriterijais.

T. y. įvertinant dažniausiai tam tikrų prekinių ženklų ar konkrečių modelių patikimumą, labiausiai tikėtinus trūkumus, išryškėjančius ilgalaikės eksploatacijos metu.

Tai neabejotinai galėtų būti įdomu tiek technika besidomintiems, tiek automobilių servisų meistrams ar už įmonių transporto priežiūrą atsakingiems žmonėms – laiku atkreipus dėmesį į silpnesnes kai kurių mašinų vietas, galima išvengti nemalonių siurprizų kelyje bei minimizuoti avarinių situacijų riziką.

A.Glėbus patikslino, kad analizėje apžvelgiami į 8 pagrindines grupes suskirstyti automobilių defektai, pagal techninės apžiūros metu naudojamus trūkumų kodus: stabdymo įrangos, vairo mechanizmo, matomumo, žibintų ir elektros įrangos, ašių-ratų-padangų-pakabos, važiuoklės-kėbulo ir prie jų tvirtinamų mechanizmų, variklio (išmetamųjų dujų – skysčių nuotėkio – taršos) bei kitos įrangos.

„Šiuo metu pristatoma 9 populiariausių automobilių segmentų statistika: „A” ir „B” (mini ir maži automobiliai), „C” (kompaktiniai automobiliai), „D” (vidutinio dydžio automobiliai), „E” ir „F” (Premium), MPV (vienatūriai), „C SUV” (mažesni ir kompaktiniai krosoveriai/visureigiai), „L SUV” (vidutiniai ir didesni krosoveriai/visureigiai), „LCV” (lengvieji komerciniai automobiliai) bei „EV” (elektromobiliai), – pasakojo jis. – Visa statistinė informacija pateikiama pagal 6 amžiaus grupes. Į jauniausių kategoriją priskirti 3-5 metų senumo automobiliai, po to 6-8 metų, 9-11 metų, 12-14 metų, 15-18 metų bei 19-22 metų senumo. Į analizę neįtraukti jaunesnės nei 3 metų mašinos, nes tik perkopus šia amžiaus ribą atliekama pirmoji techninė apžiūra, bei senesni nei 22 metų automobiliai. Todėl čia nagrinėjamų automobilių amžiaus vidurkis yra 13,8 metų (viso Lietuvos lengvųjų automobilių parko amžiaus vidurkis siekia 15 metų).”

„Šis projektas truko gerokai ilgiau, nei patys tikėjomės priėmę principinį sprendimą imtis mūsų šalyje eksploatuojamų naudotų automobilių techninių trūkumų analizės, dėl gana keistos priežasties: viena ir ta pati mašina skirtingų šalių transporto priemonių registruose gali būti įvardintos netikėtai dideliu skirtingų kodų kiekiu. Kodėl būtent taip yra tikslaus atsakymo neturim, bet faktas, kad atrinkti sudėlioti visas tarkim „Volkswagen Golf” versijas ir modifikacijas į tą pačią „lentyną”, prireikė labai ilgai filtruoti milžinišką duomenų kiekį.

Geroji žinia, kad sutvarkius duomenų bazę ateityje vertinti statistiką įvairiais rakursais ir parengti gilesnes analizes (pagal kėbulo tipą, degalų rūšį, variklio specifikaciją, ridą etc.) bus kur kas paprasčiau ir greičiau”, – toliau atviravo pagrindinį darbą rengiant techninių trūkumų analizę atlikęs A.Glėbus.

Kad didžiulį ir viešai pateikiamą duomenų kiekį būtų lengviau šifruoti bei palyginti su statistiniu vidurkiu, kiekvieno segmento bei amžiaus grupės automobilių trūkumai informacinėse lentelėse pateikiami skirtingomis spalvomis. Jei atitinkamo trūkumo rezultatai yra 25 proc. geresni – tam tikras langelis žymimas žalia spalva, jei 25 proc. blogesni – raudona spalva, jei atitinka vidurkį – geltona spalva.

Analizė įrodo esant tiesioginę koreliaciją tarp automobilių amžiaus ir patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų. Jauniausioje 3-5 metų amžiaus grupėje iš pirmo karto teigiamą TA kontrolierių išvadą gauna 86,9 proc. automobilių, 9-11 metų senumo grupėje tokį rezultatą fiksuoja 65 proc. automobilių, o 19-22 metų grupėje – tik 40,1 proc. tikrinamų transporto priemonių.

„Gana akivaizdus dalykas – amžiaus riba, kuomet techninės problemos ar tikimybė dėl jų nepasiekti kasdienių kelionių tikslų tampa sąlyginai didelė.

Bemaž visų segmentų ir visų markių bei modelių automobilių patikros rezultatų lentelėse trūkumus įvardijantys skaičiai nuo 12-14 metų pradeda augti kaip ant mielių, nes „sultys” iš automobilio būna išspaustos. Tačiau atradome ir paradoksalių dalykų.

Tarkim baigdami analizuoti „C” segmento duomenis, atkreipėme dėmesį į „Toyota Prius”. Tai automobilis, užsitarnavęs „beveik nemirtingos” mašinos reputaciją, mūsiškėje statistikoje atrodo kaip bėdžius: jaunesnėse amžiaus grupėse šio modelio rezultatai akivaizdžiai gerokai prasteni už vidurkį ir tik 15-18 metų bei 19-22 metų grupėje ataskaitoje pradeda dominuoti geltona bei žalia spalvos.

T. y. senesniuose modeliuose techninės apžiūros metu fiksuojama mažiau problemų nei tikrinant naujesnius. Pradėjus gilintis į šį paradoksą netrukus atkreipėm dėmesį, kad lietuviškos „Toyota Prius” istorijos specifiką lemia pavežėjai. Jų gildijoje šis modelis ypač populiarus, automobiliai eksploatuojami nepaprastai intensyviai, o priežiūros dėl daugybės priežasčių sulaukia mažiau nei derėtų.

Rezultatas – sudėvėtas darbinių stabdžių mechanizmas, sudilusios vairo traukės ir svirtys, vairo kolonėlė, „pavargusios” ašys ir ratų guoliai bei visa laikančioji kėbulo konstrukcija ir t.t. Tik 71,8 proc. sąlyginai naujų (3-5 metų) automobilių teigiamą techninės apžiūros kontrolierių išvadą gauna pirmuoju bandymu, kai segmento vidurkis yra 87,3 proc.”, – pastebėjo A. Glėbus.

„Transeksta” atstovas spaudai Renaldas Gabartas atskirai aptarė, kokią įtaką eismo saugumui turi vieni ar kiti automobilio trūkumai. „Jeigu, tarkim, automobilio vairuotojas rizikuoja važinėti padangomis su nudėvėtu protektoriumi arba žiemą naudoti vasarinį „apavą”, aišku, kad jo transportas turės ne tik blogesnį sukibimą su keliu, bet ir prasčiau stabdys.

Jeigu automobilio savininkas nepasirūpins tinkamai veikiančiais žibintais, jis arba akins kitus vairuotojus, arba važinės prietemoje, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, – paprastus pavyzdžius pateikė R.Gabartas. – Bet jeigu tokios problemos, kaip padangos ar žibintai yra akivaizdžiai pastebimi, tai nusidėvėję stabdžių diskai ar trinkelės, arba skysčius leidžiantys amortizatoriai pastebimi tik užsukus į servisą arba atvažiavus į TA.

Tokie techniniai trūkumai taip pat smarkiai didina avarijų riziką. Minėta analizė jų, aišku, neeliminuoja, bet ji suteikia galimybę vairuotojams pažvelgti į „nematomą” savo transporto priemonės pusę ir geriau pažinti jo silpnąsias. Tai – savotiška „prevencinė priemonė”, kurios naudojimas galima ženkliai prisidėti prie saugumo keliuose gerinimo.”