„Be jokių fanfarų Brazilijos teisėsaugos sistema parodė savo galią ir nepasidavė išorės grėsmėms“, – trečiadienį pareiškė L. I. Lula da Silva. J. Bolsonaro įkalinimas esą parodo, kad „demokratija galioja visiems“.
Pirmą kartą šalies istorijoje asmuo buvo įkalintas dėl bandymo įvykdyti perversmą, kalbėjo prezidentas. Brazilija per savo audringą istoriją patyrė virtinę bandymų surengti perversmą ir nuo 1964 iki 1985 metų buvo karinė diktatūra.
Brazilijos Aukščiausiasis Teismas rugsėjį dėl planuoto perversmo skyrė J. Bolsonarui daugiau kaip 27 metų laisvės atėmimo bausmę. J. Bolsonaras, kuris nuo 2019 iki 2022 m. buvo Brazilijos prezidentas, buvo pripažintas kaltu vadovavęs „nusikalstamai organizacijai“, kuri po jo pralaimėjimo 2022 m. rinkimuose siekė nuversti dabartinį kairiųjų pažiūrų prezidentą L. I. Lula da Silvą. Antradienį teismas pareiškė, kad J. Bolsonaras išsėmė visas teisines priemones ir turės atlikti visą 27 metų kalėjimo bausmę.
Aukščiausiasis teismas priėjo prie išvados, kad J. Bolsonaras 2023 m. sausio 8 d. kurstė savo šalininkus šturmuoti Aukščiausiąjį teismą, prezidento rūmus ir Kongresą sostinėje. Šimtai jo rėmėjų tada įsiveržė į pastatus ir juos smarkiai nuniokojo.
Smurto scenos priminė dvejais metais anksčiau vykusį tuomet rinkimus pralaimėjusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų išpuolį prieš Kapitolijų Vašingtone.
Procesas prieš J. Bolsonarą sukėlė diplomatinių nesutarimų tarp Brazilijos ir JAV. J. Bolsonarui artimo D. Trumpo administracija darė spaudimą brazilų institucijoms, kurias kaltino „raganų medžiokle“. Teisėjui Alexandre de Moraesui buvo įvestos sankcijos. Be to, Brazilijai buvo pritaikyti 50 proc. muitai. Daugelis baudžiamųjų muitų dabar jau atšaukta.