Pakvietęs nusifotografuoti prie Stiklių ir Žydų gatvelių sankryžos Kalėdų puošmenų („mano gimtadieniui gaunu dvigubą grožį, taip sutapo“, sakė jis), Andrius Užkalnis atviravo nenorįs švenčių ir kalbų.
„Vaikystėje buvau labai drovus, šventės man buvo stresas ir peilis, net apsimesdavau sergantis, kad nereikėtų eiti prie eglutės. Bet nuo 8 metų pradėjau save laužyti, drąsinti ir visą gyvenimą veržiausi visur, kur prožektoriai, blykstės ir mikrofonai: sceną, TV, radiją, leidybą.
Švenčiu dabar taip, kaip man patinka: be torto, žvakučių ir gėlių. O vietoje dovanų visiems pasiūliau nusiųsti kelis eurus Klaipėdos gyvūnų prieglaudai „Linksmosios pėdutės“.
Jie prieš kelerius metus išgelbėjo ir išgydė šuniuką, kurį prieš dvejus metus pasiėmiau globoti ir kuris yra mano visų kelionių, pasivaikščiojimų ir susitikimų pakeleivis, mano draugas ir mano meilė“, pasakojo Andrius. Aviganio ir labradoro mišrūnui Rojui Salvatorei šiemet suėjo dešimt.
Pasak Andriaus, šuniukas į šventę neina, jam per daug streso ir šurmulio; laukia savo žmogaus grįžtant.