Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, nors net 80 proc. šių ligų bei su jomis susijusių ankstyvų mirčių galima išvengti. Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir Lietuvos širdies asociacija primena – geriausias laikas rūpintis savo sveikata ir ją pasitikrinti yra šiandien.

Ligų pradžia dažnai nepastebima

„Visi norime būti sveiki, bet neretas savo sveikata susirūpina tik tada, kai jau pasireiškia ligos požymiai. Širdies ir kraujagyslių ligos vystosi tyliai – dažnai net nejaučiame, kad mūsų organizme vyksta pavojingi pokyčiai“, – sako „Vilnius sveikiau“ širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencinės programos koordinatorė Monika Karolytė.

Pasak jos, aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, padidėjęs cholesterolis, gliukozės kiekis kraujyje ir kiti rizikos veiksniai ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, kol galiausiai liga pasireiškia infarktu, insultu, širdies nepakankamumu ar net ankstyva mirtimi, todėl ypač svarbu dalyvauti širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje, profilaktiškai tikrintis savo sveikatą ir pastebėti rizikos veiksnius.

„Jei rizikos veiksnius nustatome laiku, galime imtis priemonių – dažnai pakanka pakeisti gyvenimo būdą, tačiau kartais reikia ir gydymo. Svarbiausia nepraleisti momento, kai ligą dar galime suvaldyti“, – pabrėžia M. Karolytė.

Programomis naudojasi mažiau nei pusė žmonių

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto profesorė Sigita Glaveckaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencinė programa veikia nuo 2006 m., tačiau ja pasinaudoja mažiau nei pusė tikslinės grupės (40–60 metų) žmonių. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 m. programoje dalyvavo 46,1 proc. tikslinės grupės asmenų, 2023 m. – 48,1 proc., o 2024 m. šis rodiklis sumažėjo iki 40,6 proc.

Kodėl žmonės nedalyvauja prevencinėje programoje?

Priežasčių, dėl kurių žmonės nesinaudoja prevencine programa, yra ne viena. Dalis žmonių nežino, kad tokia programa egzistuoja ir kam ji skirta. Taip pat svarbi motyvacijos stoka – kol žmogus jaučiasi sveikas, jam sunku įtikinti save tikrintis profilaktiškai. Nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema taip pat daro įtaką: kai kurie vengia gydytojų dėl blogų ankstesnių patirčių arba klaidingai mano, kad „vis tiek niekas nepadės“ arba, kad programa skirta tik cholesterolį mažinančių vaistų skyrimui. Be to, dažnai ir laiko trūksta – žmonės dėl darbo, šeimos rūpesčių ar kitų priežasčių neskiria arba negali skirti laiko sveikatos patikrai, o kai kurie netiki prevencija ir mano, kad jei jau lemta sirgti – tikrinimasis nepadės.

Apie prevencinę programą

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje gali dalyvauti visi 40–60 metų (įskaitytinai) vyrai ir moterys. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina riziką susirgti šiomis ligomis pagal atliktus tyrimus: lipidogramą, elektrokardiogramą, gliukozės bei kreatinino koncentraciją ir kt.

Pagal tyrimų rezultatus žmogus priskiriamas vienai iš trijų rizikos grupių. Mažos arba vidutinės rizikos atveju pakartotinė patikra rekomenduojama po ketverių metų. Didelės rizikos atveju patikra atliekama po dvejų metų, o labai didelės rizikos atveju – po vienų metų, be to, žmogus nukreipiamas kardiologo konsultacijai.

Po rizikos įvertinimo šeimos gydytojas sudaro prevencijos priemonių planą, kuriame nustatomi siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai, gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Dalyvavimas programoje yra nemokamas visiems, turintiems privalomąjį sveikatos draudimą.

Tyrimai leidžia laiku išgelbėti gyvybę

Gydytojas kardiologas labai didelės rizikos pacientams atlieka papildomus laboratorinius (pvz.: lipoproteino (a), kepenų fermentų) ir instrumentinius tyrimus – širdies ultragarsą, kaklo ir galūnių arterijų būklės bei standumo įvertinimą. Atrinktiems pacientams gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, ieškant aterosklerozės širdies vainikinėse arterijose.

Tyrimai padeda anksti nustatyti ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas, insultas, kojų išemija ar gangrena, taip pat leidžia diagnozuoti hipertenziją, dislipidemiją, širdies ritmo sutrikimus, vožtuvų ligas, širdies nepakankamumą ir arterijų aterosklerozę.

„Prevencinė programa ne tik padeda sumažinti riziką susirgti miokardo infarktu ar insultu – kartais tyrimai leidžia laiku išgelbėti gyvybę. Tad gydytojai neabejoja prevencijos nauda – neturėtų abejoti ir pacientai“, – akcentuoja prof. S. Glaveckaitė.

Ką galime padaryti patys?

Pasak profesorės, kiekvienas žmogus turėtų žinoti bent pagrindinius savo sveikatos rodiklius: namų sąlygomis galime labai lengvai pasimatuoti kraujo spaudimą bei pulsą, žinodami ūgį ir svorį – apsiskaičiuoti kūno masės indeksą. Tai labai paprasta, bet nepaprastai naudinga siekiant pačiam sekti savo sveikatos būklę.

„Atsiminkime, kad nė vienas tyrimas negali apsaugoti nuo ligos, jei žmogus pats neprižiūri savo sveikatos, nesirūpina gydymu ir netaiko sveiko gyvenimo būdo principų“, – sako gydytoja ir skatina nepamiršti profilaktinių apsilankymų pas šeimos gydytoją. Širdies ir kraujagyslių ligos gali ištikti ir jaunesnius, ir vyresnius asmenis, nei nurodyta programoje, todėl jaunesni nei 40 bei vyresni nei 60 metų asmenys taip pat turi žinoti savo kraujo spaudimo, pulso, svorio, gliukozės ir cholesterolio koncentracijos skaičius. Šeimos gydytojas, įžvelgęs pakitimus, patars, kaip gyventi toliau.

Pasaulinės širdies dienos minėjimas

Lietuvos širdies asociacija kartu su „Vilnius sveikiau“, minint Pasaulinę širdies dieną, 2025 m. rugpjūčio 28 d. (sekmadienį) 11.30–14:30 val. kviečia visuomenę į renginį „Nepraleisk nei dūžio!“ prekybos centre „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius). Renginio metu vilniečiai galės pasimatuoti cholesterolio, gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, pasikonsultuoti, sudalyvauti įvairiose veiklose. „Vilnius sveikiau“ atstovė Monika Karolytė primena, kad vilniečiai visus metus gali registruotis į Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamą nemokamą prevencinę programą – 5 paskaitų ciklą, kurio metu gydytojas kardiologas, kineziterapeutas, psichologė, dietistė ir kiti specialistai veda užsiėmimus bei padeda žmonėms keisti gyvenimo būdą.