Jo lėktuvas nusileido sostinėje Ankaroje, kur jis turėtų susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir vėliau pasakyti bendrą viešą kalbą. Vizitas šioje daugiausia musulmoniškoje šalyje truks iki sekmadienio, kai pontifikas keliaus į Libaną. Jis į Vatikaną grįš gruodžio 2 d.
Šventasis Tėvas ketina išreikšti artumą su krikščionimis regione ir sutelkti dėmesį į taiką Artimuosiuose Rytuose. Manoma, kad šia kelione išpildomas jo pirmtako velionio popiežiaus Pranciškaus troškimas – šis prieš savo mirtį balandžio mėnesį buvo pareiškęs norą apsilankyti abiejose minėtose šalyse. Leonas XIV, kurio pontifikatas prasidėjo gegužę, dabar vykdo šį planą.
Leonas vėliau vyks į Stambulą, kur į jo darbotvarkę įtraukti susitikimai su ortodoksų krikščionių dvasiniu vadovu ekumeniniu patriarchu Bartolomėjumi I. Pagrindinis vizito Turkijoje akcentas – 1 700-ųjų Nikėjos susirinkimo metinių minėjimas Iznike, maždaug dvi valandos kelio į pietus nuo Stambulo. Šiuolaikinė senovinės Nikėjos vietovė jau seniai rengėsi šiai svarbiai sukakčiai.
Iznikas buvo vieta, kurioje 325 m. vyko susirinkimas, suformavęs pagrindinę krikščionišką doktriną. Popiežius įgyvendina planą, kuris buvo sudarytas popiežiui Pranciškui dar prieš jo mirtį ir simbolizuoja „vienybę tikėjime“.
Jis planuoja melstis kartu su kitais bažnyčios vadovais šalia neseniai atrastų 4 a. Šv. Neofito bazilikos griuvėsių.
Kelionė į Turkiją turi didelę politinę reikšmę, nes Leonas dalyvaus susitikime su Rytų ortodoksų bažnyčiomis. Skirtingai nuo savo pirmtakų, Leonas nesilankys Sofijos sobore, kuris 2020 m. buvo pertvarkytas iš muziejaus į mečetę.