Ketvirtadienį A. Merkel visuomeniniam transliuotojui „Phoenix“ sakė, kad ištrauka iš jos autobiografijos „Laisvė“ buvo pateikta „netinkamame kontekste“.
Ištraukoje teigiama, kad Baltijos šalys ir Lenkija atmetė A. Merkel 2021 m. pasiūlytą dialogo su Rusija formatą. Tačiau A. Merkel tvirtino, kad tai „nesusiję su kaltės priskyrimu“.
„Kilo šis karas, jis pakeitė mūsų pasaulį, tai Rusijos Federacijos (…) Vladimiro Putino agresija“, – sakė A. Merkel. „Niekas iš mūsų – aš ir visi kiti – negalėjome užkirsti kelio šiam karui,“ – pridūrė ji.
Kalbėdama apie buvusio užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pareiškimą, kad karas Ukrainoje nebūtų kilęs, jei ji būtų likusi valdžioje, A. Merkel teigė, kad tai „visiškos spėlionės“.
Ji sakė, kad koronaviruso pandemija turėjo didelį poveikį, nes nutrūko įprasto pobūdžio dialogas ir ji nebegalėjo nuolat kalbėtis su Rusijos prezidentu V. Putinu. Šis koronaviruso poveikis buvo „dar didesnis bendraujant su šalimis, kurios nėra demokratiškai valdomos“, – sakė ji.
Nepaisant to, jai daugelį metų buvo aišku, kad V. Putinas kelia rimtą pavojų, sakė buvusi Vokietijos kanclerė.
Skandalingas interviu
Kaip pažymėjo vokiečių leidinys „Bild“, kad A. Merkel šiame interviu nutylėjo, jog Rusija nuo 2015 iki 2021 metų nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, o V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo toli gražu ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat. Nuo 2021 m. pavasario Rusija pradėjo masiškai perkelti kariuomenę ir rengėsi plataus masto invazijai į Ukrainą.
Pasak „Politico“, interviu vengrų leidiniui galimai bandyta užmaskuoti buvusios Vokietijos kanclerės palikimo dėmes, susijusias su V. Putino Rusija. Viena juodžiausių – A. Merkel vyriausybės 2015 m. priimtas sprendimas pritarti dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimui, nepaisant Kremliaus aneksuoto Krymo ir slapto įsiveržimo į Ukrainą 2014-aisiais.