„Dabartiniai politiniai procesai dėl LRT – tik dar vienas priminimas, kad LRT valdymo ir finansavimo modelis turi būti depolitizuotas iš esmės! Pakanka prisiminti, kaip vyko LRT vadovo rinkimai: ilgai trukę turai, užkulisinės kovos, įtampos ir manipuliacijos. Tai aiškiai parodė, kad dabartinė LRT taryba nėra išorinė nepriklausoma institucija – ji veikia kaip vidinis valdymo organas, kuriame politinė įtaka ir intrigos vis dar labai ryškios. Šią problemą patvirtino ir Valstybės kontrolės atliktas auditas. Auditorių rekomendacijos LRT tarybai buvo aiškios: stiprinti nepriklausomų narių pozicijas, išbalansuoti komitetų sudėtį ir taikyti gerąją įmonių valdysenos praktiką, kur nepriklausomi nariai sudaro daugumą“, – dėsto V. Benokraitis.
„Mano manymu, LRT taryba turi tapti tikrai išorine, nepriklausoma institucija, kurioje politikai sudaro mažumą. Lietuva jau daugiau kaip dešimtmetį turi aiškiai veikiančią valstybinių įmonių valdysenos sistemą – 40/60 ar 30/70 priklausomų ir nepriklausomų valdybos narių santykis yra įprastas standartas. LRT čia yra paskutinė arba viena paskutinių valstybės valdomų institucijų, kur ši geroji praktika iki šiol nepritaikyta. Tarybos nariai turi būti atrenkami pagal kompetencijas ir (arba) deleguojami iš skirtingų visuomenės interesų grupių, tačiau remiantis profesionalumo, nepriklausomumo ir reputacijos kriterijais, o ne politiniais susitarimais. Kartu turi veikti nepriklausoma, išorinė priežiūra (LRT taryba yra vidinis organas!) – panaši į RRT modelį, kur profesionali valdyba turi realius įgaliojimus vertinti, ar LRT laikosi misijos, kaip naudoja viešąsias lėšas ir ar neužima dominuojančios padėties tose srityse, kur natūraliai veikia ir kiti rinkos dalyviai“, – teigia „Delfi“ vadovas.
„Todėl nereikia apsimesti, kad politizacija prasidėjo šiandien. Ji tęsiasi daugelį metų. Tai turi keistis pagal aiškias Europos Komisijos valdymo ir finansavimo gairių nuostatas – ypač po to, kai Europos Bendrasis Teismas panaikino EK sprendimą ir įpareigojo Lietuvą iš naujo suderinti LRT finansavimo modelį su Komisija. Šio sprendimo Lietuva neapskundė, todėl dabar yra teisiškai aišku: Lietuva privalo suderinti modelį su EK, o tai reiškia sisteminius, ne kosmetinius LRT pokyčius. Tai, kas vyksta dabar, LRT ne stiprina, o silpnina. Teisinės gairės, ką reikia padaryti, yra labai aiškios: visuomeninio transliuotojo misija turi būti tiksliai apibrėžta; privalo veikti nepriklausoma išorinė kontrolė; finansavimas turi būti susietas su realiomis sąnaudomis, reikalingomis LRT misijai atlikti; turi būti užkirstas kelias komercinės veiklos kryžminiam subsidijavimui; turi būti įgaliojimai susigrąžinti permokas; kontrolė turi būti reguliari, profesionali ir faktinė, o ne deklaratyvi“, – siūlo jis.
„Tad ar aš palaikau tai, kas vyksta dabar su LRT? Ne! Nes tai – tik nervo pakrapštymas, o ne situacijos sprendimas. Reikia ne dar kartą perstumdyti figūras, o pagaliau sutvarkyti sistemą, kaip to reikalauja Europos teisė ir teismų sprendimai – profesionaliai, depolitizuotai ir vakarietiškai“, – apibendrina V. Benokraitis.
Primename, kad grupė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, taip siekdama užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir, jos teigimu, didesnį skaidrumą.
Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.
Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.
Tiesa, dėl šio siūlymo šalies žurnalistai jau kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies visuomeninį transliuotoją.
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).