Europos Komisija nori, kad visos 27 ES šalys sutiktų panaudoti šias Rusijos atsargas Ukrainai kaip kompensacinę paskolą, skirtą ketvirtus metus kariaujančios šalies ekonomikai gelbėti.
Sprendimas turi būti priimtas gruodžio 18 d. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau Belgijos ministras pirmininkas B.de Weveris tam priešinasi, teigdamas, kad Belgijai gresia pavojus, jei Rusija kada nors pareikalaus grąžinti pinigus.
Pasak straipsnio, penki diplomatai iš įvairių Europos šalių skundėsi, kad Belgija turi slaptų motyvų: šis turtas generuoja mokestines pajamas.
Shutterstock nuotr./Eurai
Jie priminė, kad pernai Belgija prisiėmė tarptautinį įsipareigojimą atskleisti, kaip ji naudoja iš šių fondų gautus mokesčius – ir kad šie pinigai turėjo atitekti Ukrainai. Tačiau mokesčiai vis dar įskaitomi į Belgijos biudžetą, o pažadų vykdymo patikrinti neįmanoma. Savo ruožtu Belgija tvirtina nieko nepažeidžianti.
Jei Belgija ir toliau blokuos įšaldytų lėšų pervedimą Ukrainai, diplomatai įspėjo, kad iki Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo šalys vis dažniau užduos klausimų, ar Belgija iš šių mokesčių uždirba pinigus, ar vilkina mokėjimus Kyjivui.
„Atsižvelgiant į nuolatinį vėlavimą, kyla klausimas, ar Briuselis supranta, kad kalbama apie visos Europos saugumą“, – „Politico“ citavo aukšto rango ES diplomatą.
Tačiau atsekti šių lėtų judėjimą sudėtinga. Pavyzdžiui, Kylio institutas apskaičiavo, kad nuo karo pradžios iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Belgijos įsipareigojimai Ukrainai iš viso sudaro 3,44 mlrd. eurų. Palyginimui, vien 2024 m. mokesčiai nuo Rusijos turto sudarė 1,7 mlrd. eurų.
Bartas De Weveris / Nicolas Landemard / ZUMAPRESS.com
Belgijos vyriausybė atmetė tokią kritiką ir teigė, kad visi mokesčiai už pajamas iš turto, laikomo Briuselyje veikiančioje „Euroclear“ sistemoje, yra „rezervuoti“ Ukrainai. Tačiau ji tiesiogiai neatsako, ar šios lėšos jau pilnai pervestos.
Belgija taip pat tvirtina, kad ji teikia pagalbą Ukrainai ne tik šiuo mokesčiu: nuo 2022 m. ji skyrė beveik 1 mlrd. eurų karinei ir kitokiai paramai.
Kadangi Rusijos turtas laikomas Briuselyje esančiame „Euroclear“ depozitoriume, Belgija taiko 25 proc. pelno mokestį pajamoms, gaunamoms kaip palūkanos.
„Visos šios lėšos yra skirtos Ukrainai: karinei įrangai, mokymams ir tam tikriems civiliniams poreikiams, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliams“, – sakė Belgijos pareigūnas.
Pažymima, kad ES sąjungininkų susierzinimas auga, nes neskaidrumo problema turėjo būti išspręsta dar praėjusiais metais. 2024 m. kai kurios Vakarų šalys apkaltino Belgiją, kad ji dalį savo mokestinių pajamų išleidžia savo biudžeto reikmėms.
Atsakydama į tai, vyriausybė tuomet pažadėjo šiuos pinigus pervesti į bendrą ES ir Didžiojo septyneto (G-7) finansinę platformą Ukrainai remti. Tačiau ji to nepadarė – ir nepaaiškino kodėl.
Europos vadovai dėl įšaldytų lėšų bandė susitarti jau spalio mėnesį. Tačiau Belgija, kurioje laikoma didelė dalis Rusijos pinigų, šiam planui pasipriešino.
Belgijos premjeras tuomet pareiškė, kad ES planas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai finansuoti gali pakenkti galimybėms pasiekti galimą taikos susitarimą.
Ukraina reikalauja, kad Europos sąjungininkės kitą mėnesį priimtų politinį sprendimą dėl 140 mlrd. eurų reparacijų paskolos, grindžiamos įšaldytu Rusijos valstybės turtu.