Žaidėjas dalinosi savo įspūdžiais iš „AFC Bournemouth“ akademijos ir interviu metu papasakojo apie treniruočių procesą, iškeltus tikslus, skirtumus tarp akademijų bei davė patarimą kitiems svajojantiems apie tokias peržiūras užsienyje.
Peržiūros metu jis treniravosi skirtingose amžiaus grupėse – nuo U16 iki U21, futbolininkas išskyrė, kad svarbiausia buvo prisitaikyti prie skirtingo žaidimo tempo, fizinio pasirengimo ir komandinės kultūros.
Įsilieti į komandos treniruotes buvo lengva, o draugiški komandos draugai bei profesionalus trenerių bendravimas suteikė ne tik motyvacijos, bet vertingų pamokų, kurias parsivežė į Lietuvą.
– Pirmą kartą oficialiai buvai pakviestas į aukščiausios Anglijos lygos klubo akademijos peržiūrą. Kai sužinojai, jog esi kviečiamas į tokio lygio akademiją, ką tuo metu pagalvojai?
– Iš tiesų buvau maloniai nustebintas ir labai apsidžiaugiau, kai gavau tokį kvietimą. Man tai buvo neeilinė galimybė – pamatyti, kur šiuo metu esu, palyginti savo įgūdžius su bendraamžiais iš Anglijos ir iš arčiau susipažinti su šios šalies futbolo kultūra. Ši peržiūra leido ne tik pasitikrinti save, bet ir suprasti, kokiame lygyje siekiu būti ateityje. Tokios patirtys skatina dar labiau stengtis, nes matai, kiek daug dar galima išmokti ir kiek dar yra kur tobulėti.
– Ar prieš atvykdamas į peržiūrą sau išsikėlei kokius nors tikslus? Kaip sekėsi juos pasiekti?
– Prieš vykdamas į peržiūrą buvau sau išsikėlęs aiškius tikslus: norėjau ne tik kuo geriau pasirodyti aikštėje, bet ir parodyti, kad galiu greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų bei komandos trenerių reikalavimų. Man buvo svarbu atkreipti trenerių dėmesį ne vien techniniais gebėjimais ar fizinėmis savybėmis, bet ir sprendimų priėmimu, žaidimo suvokimu. Manau, kad šiuos tikslus pavyko įgyvendinti sėkmingai – peržiūros metu gavau daug teigiamų akademijos trenerių įvertinimų, o savo žaidimu pavyko išsiskirti tarp kitų komandos žaidėjų.
– Kas labiausiai tave sužavėjo „AFC Bournemouth“ futbolo akademijoje?
– Labiausiai mane sužavėjo akademijos infrastruktūra ir bendras žaidėjų bei trenerių profesionalumo lygis. Įspūdį paliko moderni treniruočių bazė, kurioje viskas apgalvota iki smulkmenų. Atrodo, kad kiekviena detalė čia sukurta tam, kad žaidėjai galėtų nuolat tobulėti ir augti tiek individualiai, tiek kaip komandos dalis.
– Treniravaisi skirtingose amžiaus grupėse (U16, U18, U21), kaip sekėsi prisitaikyti prie kiekvienos grupės?
– Manau, kad U16 ir U18 grupėse išsiskyriau savo sprendimų priėmimu bei gebėjimu greitai reaguoti į situacijas aikštėje. Adaptuotis prie šių grupių buvo gana lengva, nes jų žaidimo tempas bei fizinis kontaktas buvo panašūs į tai, prie ko esu įpratęs mūsų akademijoje. Tuo metu U21 grupėje pajutau tikrąjį skirtumą – treniruočių intensyvumas buvo daug aukštesnis, fizinis kontaktas žymiai stipresnis, todėl buvo daug sunkiau prisitaikyti.
– Kaip pavyko įsilieti į komandos treniruotes per peržiūrą? Kaip tave priėmė komandos draugai, kokį įspūdį paliko trenerių bendravimas, jų patarimai ir skatinimas?
– Prie treniruočių prisitaikyti nebuvo sunku – gana greitai pripratau prie tokio futbolo tempo ir žaidimo stiliaus. Smagu, kad komandos draugai buvo draugiški, ypač U21 grupėje, tačiau kartu jutau ir sveiką konkurenciją: natūralu, jog daugelis suprato, kad atvykau kovoti dėl vietos, todėl į mane žiūrėjo labiau kaip į konkurentą nei kaip į komandos narį. Labai gerą įspūdį paliko trenerių darbas – visi jie buvo ne tik aukšto lygio profesionalai, bet ir paprasti žmonės, su kuriais buvo lengva bendrauti. Kuo vyresnė buvo amžiaus grupė, tuo aukštesnius reikalavimus jie kėlė – skatino kiekvieną kartą atiduoti visas jėgas aikštėje.
– Kaip jauteisi treniruodamasis Anglijos oro sąlygomis? Ar oras turėjo įtakos tavo žaidimui ar pasiruošimui?
– Oro sąlygos buvo labai panašios į tas, prie kurių esu įpratęs Lietuvoje, todėl jos visiškai neturėjo įtakos mano žaidimui. Jaučiausi komfortiškai ir galėjau visą dėmesį skirti tik futbolui bei užsibrėžtiems tikslams aikštėje.
– Kokias patirtis, įgūdžius ar vertybes parsivežei iš šios peržiūros į Lietuvą, kurios, tavo manymu, padės tau tobulėti kaip žaidėjui?
– Iš šios peržiūros parsivežiau labai daug vertingų patirčių. Pirmiausia, supratau, kad žaidžiant tokiame lygyje būtina mąstyti daug greičiau – tiek prieš priimant kamuolį, tiek jau jį kontroliuojant, kartu išmokau visuomet numatyti kelis galimus veiksmus į priekį. Be to, įgijau daug daugiau pasitikėjimo savimi – pamačiau, kad galiu rungtyniauti tokiame lygyje ir sėkmingai varžytis net su vyresniais žaidėjais. Manau, ši patirtis padės tobulėti ne tik kaip futbolininkui aikštėje, bet ir sustiprins mano profesionalumą bei požiūrį į darbą treniruotėse.
– Šią vasarą dalyvavai „Como 1907 Elite Performance“ stovykloje, kur tave stebėjo agentai, klubo ir akademijos treneriai bei atstovai. Iš esmės tai galima laikyti savotiška peržiūra. Kokius pagrindinius skirtumus pastebėjai tarp Italijos ir Anglijos akademijų?
– Italijoje, „Como 1907 Elite Performance“ stovykloje, iššūkių buvo kur kas daugiau, nes atsidūriau tarp vyresnių ir itin aukšto lygio žaidėjų iš įvairių pasaulio šalių. Ten treniruotės buvo labai intensyvios, o konkurencija – didžiulė. Tuo tarpu Anglijoje, „AFC Bournemouth“ akademijoje, sąlygos taip pat buvo aukšto lygio, tačiau jos buvo labiau pritaikytos akademijos žaidėjų ugdymui. Galėčiau sakyti, kad Italijoje man pavyko pajausti pagrindinės komandos kasdienybę, o Anglijoje – suprasti akademijos treniruočių tikslus ir struktūrą ugdant jų žaidėjus.
– Koks momentas per šią patirtį Anglijoje tau įsiminė labiausiai – galbūt treniruotė, pokalbis ar koks nors epizodas?
– Labiausiai įsiminęs momentas buvo tas, kai prie manęs priėjo profesionalus žaidėjas Mattas Ritchie ir pagyrė, pasakydamas, jog esu „top player“. Tokie žodžiai išgirsti iš patyrusio futbolininko man buvo didžiulis įvertinimas ir motyvacija.
– Kaip vienu ar keliais žodžiais įvertintumei savo patirtį aukščiausios Anglijos lygos klubo akademijoje?
– Tai buvo neįkainojama patirtis, kuri leido tobulėti ne tik aikštėje kaip futbolininkui, bet ir už jos ribų – kaip asmenybei. Susidūrimas su įvairiomis situacijomis, naujomis treniruočių metodikomis bei aukšto lygio konkurencija padėjo man augti, lavino charakterį ir suteikė pasitikėjimo savimi.
– Turėjai galimybę stebėti „Premier“ lygos rungtynes tarp „AFC Bournemouth“ ir „Newcastle United“ ekipų. Ar tai buvo tavo pirmas kartas, kai stebėjai aukščiausios Anglijos lygos rungtynes gyvai? Kas paliko didžiausią įspūdį ir kaip vertini rungtynių atmosferą?
– Taip, tai buvo pirmas kartas, kai gyvai stebėjau „Premier“ lygos rungtynes. Labiausiai įsiminė galimybė būti arti aikštės ir iš arti stebėti aukščiausio lygio futbolininkus – matyti, kaip jie judėjo, priiminėjo sprendimus ir kontroliavo žaidimą, o atmosfera stadione buvo išskirtinė ir aukščiausio lygio.
– Ką norėtumei pasakyti ar patarti savo bendraamžiams ir jaunesniems akademijos nariams, kurie svajoja apie tokias peržiūras užsienyje?
– Patarčiau visada atiduoti visas jėgas treniruotėse, net jei kartais atrodo, kad niekas to nepastebi. Svarbiausia – niekada nepasiduoti ir tikėti savimi, nes anksčiau ar vėliau atsiranda proga parodyti save kaip žaidėją. Tokie momentai dažniausiai pasiekia tuos, kurie nuosekliai dirba, siekia nuolatos tobulėti ir tiki savo keliu.
– Dėkoju už pokalbį!