Kai elektros kainos pagal kintamuosius planus kyla, vokiečiai, kurių dauguma pasirašę fiksuotos kainos sutartis, net nekreipia dėmesio. Tačiau tai opus klausimas Norvegijoje, kur 9 iš 10 vartotojų naudojasi kintamosios kainos planais. Kai elektros paklausa didžiausia, praustis duše Norvegijoje gali kainuoti daugiau nei 4 eurus.
Vokietija, kuri net nenori įsivaizduoti, kad „Volkswagen“ gamykla šiaurėje ir BMW gamykla pietuose galėtų mokėti skirtingą kainą už elektrą, toliau priešinasi raginimams padalinti savo milžinišką vieningą kainų zoną, o tai šaliai ir jos kaimynėms kainuoja milijardus eurų dėl elektros tinklo valdymo mokesčių.
Kylant antieuropietiškoms nuotaikoms, dėl augančių kainų kaltinamas Briuselis.
Tai bloga žinia dviem Norvegiją ir Daniją jungiančioms galingoms elektros energijos jungtims, kurios turi būti atnaujintos šiais metais. Šios jungtys tapo politinių sunkumų, su kuriais susiduria Europos energetikos sistema, sinonimu. Elektros jungtys su kaimyninėmis valstybėmis nebelaikomos savaiminiu gėriu.
„Nuo tada, kai 1975 m. buvo nutiestos elektros jungtys „Skagerak 1“ ir „Skagerak 2“, padėtis itin pasikeitė“, – duodamas interviu sakė Norvegijos energetikos ministras.
Elektros jungtys buvo nutiestos dar tada, kai Danijoje veikė anglimi kūrenamos elektrinės, o ne vėjo jėgainės. Tuomet dienos metu Norvegija tiekė perteklinę hidroelektrinių sugeneruotą energiją Danijai, o naktį elektra buvo tiekiama iš Danijos į Norvegiją.
„Simetrija yra svarbu“, – sakė T. Aaslandas.
Tačiau dabar norvegai abejoja, ar tokia padėtis yra abipusiai naudinga.
Valstybėms prie tinklo prijungiant vis daugiau elektrinių, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių – bet ne iš stabilios hidroenergijos, o iš kintamos vėjo ir saulės energijos – Norvegijos elektros eksportas į ES beveik patrigubėjo nuo XXI a. pradžios, o ji tapo svarbia elektros energijos eksportuotoja.
Nors tai gera žinia Norvegijos elektros pramonei, tačiau vartotojai baiminasi, kad pelnas gaunamas jų sąskaita.
Daug hidroelektrinių turinti Norvegija bėgant metams nutiesė šešias elektros jungtis į ES valstybes.
Visoje Skandinavijoje išsibarsčiusios didžiulės užtvankos ir jų generuojama hidroenergija tapo kritiškai svarbios siekiant išlaikyti mažas kainas Europos žemyne. Šioje srityje, kaip ir su iškastiniu kuru, Norvegija turi didelę įtaką Briuselyje, nors ir nėra ES narė.
Norvegijos energetikos ministras teigia, kad jo šaliai, kaip ir Švedijai bei Suomijai, gal įgristi kitų Europos valstybių nuolat į šiaurę krypstantys žvilgsniai, kai tik pas jas nurimsta vėjas ar debesys užtemdo saulę.
Ministro teigimu, sprendimas, ką daryti su elektros jungtimis, bus priimtas elektros tinklo operatoriui „Statnett“ pristačius savo ataskaitą.