Apie kainų pokyčius socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalino Raminta Dulevičiūtė, kuri prieš prasidedant didžiosioms akcijoms iš „H&M“ prekės ženklo internetinės rūbų parduotuvės pirko vaikiškų drabužių rinkinį už 22,99 euro, tačiau vėliau pastebėjo, jog „Juodąjį penktadienį“ ta pati prekė parduodama jau už 30,4 euro, nurodant, kad be nuolaidos ji kainuotų 37,99 euro.
Savo pastebėjimais apie netikėtai pakilusias greitosios mados milžinės „Hennes & Mauritz“ („H&M“) kainas „Instagram“ dalinosi ir Karolina Marija Grabinskienė.
Ji dalinosi ekrano nuotrauka su „H&M“ parduotuvės internetiniu katalogu, kur matyti jog vaikiškų drabužių rinkiniai, palyginti su spalio 19 d., „Juodąjį penktadienį“ pabrango 10 eurų.
„Delfi“ kreipėsi į Lietuvoje veikiančią „H&M“ atstovybę bei į tarptautinės rūbų parduotuvės atstovus spaudai su prašymu pakomentuoti situaciją bei paaiškinti minėtus kainų pokyčius. Gavę jų komentarą tekstą papildysime.
Gali grėsti 5 tūkst. eurų bauda
„Reikalavimai kainų nurodymui, kai yra žymima žemesnė kaina, yra numatyti Civiliniame kodekse. Jūsų paminėtais atvejais reikėtų įvertinti, ar pardavėjas laikėsi „30 dienų taisyklės“. Pagal šią taisyklę, nuolaida turi būti skelbiama nuo žemiausios kainos, taikytos per 30 dienų laikotarpį“, – „Delfi“ komentavo VVTAT.
Anot jos, pardavėjas turėtų galėti įrodyti, kad pateiktame pavyzdyje per „Juodojo penktadienio“ akciją nubraukta, pavyzdžiui, megztinio kaina už 29,99 eurus buvo mažiausia per 30 dienų laikotarpį: „Šiuo atveju spalio 19 d. į 30 dienų laikotarpį jau nepatektų.“
„Už reikalavimų neatitinkantį kainų nurodymą pardavėjui gali grėsti iki 5000 eurų bauda“, – nurodė tarnyba.
„VVTAT ypač per didžiuosius išpardavimus sulaukia vis daugiau vartotojų skundų ar pranešimų. Vartotojai nurodo, kad nepritaikoma reklamuojama nuoroda, nebėra prekių su nuolaida, nors jos dar reklamuojamos, ir panašiai“, – teigė institucija.