Birželio pradžioje Justas ir Nerijus kartu su Aurimu Valujavičiumi bei Tadu Jeršovu grįžo iš įspūdingos ekspedicijos – Everesto viršukalnės šturmavimo. Praėjus keliems mėnesiams, Justas su Nerijumi jau ruošiasi kelionei į Antarktidą, kurioje bandys įlipti į aukščiausią šio žemyno viršūnę.
„Iki tol abu esame turėję kitokių iššūkių – ne tik kalnų. Aš esu ilgametis „Misija Sibiras“ dalyvis, o po asmeninių patirčių atradau kalnus Nepale, kur yra daugiausia aukščiausių viršukalnių. Tuose kalnuose mes pradėjome savo draugystę“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo N. Pranckevičius.
„Paantrinsiu Nerijui – kiekvienas turėjome savo priešistorę. Tikriausiai mūsų asmenybės tai atspindi. Aš esu ištvermės sporto entuziastas, kovinio sporto menų, plaukiu per sąsiaurius – mėgstu ekstremalius iššūkius.
Manau, kalnai būtent atitiko tą charakterį, dėl to sužavėjo, pavergė. Taip dabar bandome užkopti į kiekvieno žemyno aukščiausią viršukalnę“, – kalbėjo J. Narkevičius.
Jie neslėpė, kad pirmus kartus į kalnus keliavo nepasiruošę. Kaip aiškino Nerijus, iš pradžių net nesupranti, kas yra kalnai ir kas ten laukia.
„Tai nėra tas pats, kas šiaip ten keliauti ar vykti slidinėti. Mums atrodė, kad esame pasiruošę, fiziškai sportavome, viską mokėjome, bet staiga suvokėme, jog tai neturi prasmės. Reikia labai ruoštis psichologiškai, rengti savo kūną. Kalnai turi daugybę sunkių taškų, yra aukščio ligos, nežinai, kaip sveikata su tavimi elgsis.
Kad esame nepasiruošę, sužinojome, tik kai pirmą kartą lipome. Suvokėme, jog nieko neturime, bet norime. Leisdamiesi žemyn, kalbėjome, kad pakeliaukime. Tuo metu dar buvo ne visai pagrįstas pasitikėjimas, tačiau paskui pradėjome ruoštis“, – sakė N. Pranckevičius.
Anot Justo, idėja įkopti į 7 aukščiausias kiekvieno žemyno viršukalnes gimė pamačius, kad gali savo kūnus priversti išeiti iš komforto zonos.
„Susidūrėme su begale iššūkių – buvo ir kritimų, ir nuopuolių, ir sėkmių, ir nesėkmių. Šiai dienai esame užkopę į 6 viršūnes, 7-oji liko Antarktidoje. Vargu, ar savo noru važiuotume į -50 šaltį, bet yra tikslas pabaigti projektą“, – šypsojosi jis.
„Taip organiškai išėjo, kad Antarktida visada buvo laikoma pačiai pabaigai. Nežinojome, ar galėsime įlipti į 7 aukščiausias žemynų viršūnes. Turėjome tik didelį norą tą daryti, – pridūrė Nerijus. – Tai yra egzotika – mažiausiai pažintas, lankytas žemynas. Dauguma turistų, kurie keliauja į Antarktidą, net nepasiekia žemyno – aplink sušalęs ledas nėra žemynas.“
Justas antrino, kad Antarktida yra sausiausias, šalčiausias ir labiausiai vėjuotas žemynas pasaulyje.
„Iš Čilės apačios skrisime lėktuvu į žemyninę Antarktidos dalį. Kiek tekę girdėti, ten visiškai kita planeta“, – kalbėjo jis.
Nerijaus teigimu, visi kalnai turi tą patį pasiruošimo pobūdį.
„Visų pirma, fizinis pasirengimas, kuris reikalingas ne tik dėl to, kad būtum kažkiek stipresnis, bet tai lygiai taip pat yra mankšta smegenims. Taip pat valios paruošimas ir, aišku, sveikata“, – vardijo N. Pranckevičius.
Anot Nerijaus, stovyklavimui jiedu yra nusimatę maždaug savaitę laiko.
„Kuo Antarktidos ekspedicija skiriasi nuo Everesto, tai, kad čia yra dideli svoriai – niekas neneša įrangos, viską turi su savimi. Į kuprinę visko nesusikrausi – tikėtina, gausime roges“, – sakė jis.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia.