Politinė krizė apėmusi Sakartvelą nuo praėjusių metų parlamento rinkimų, kuriuos opozicija pasmerkė kaip suklastotus valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ naudai ir atmetė jų rezultatus.
2024 m. lapkričio 28 d. vyriausybė paskelbė, kad iki 2028 m. nesieks pradėti derybų su Briuseliu dėl šalies narystės ES, tai sukėlė masinius protestus.
Tačiau nuo to laiko kasdienių mitingų prie Sakartvelo parlamento dalyvių skaičius sumažėjo nuo dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų, nes protestuotojams skiriamos didelės baudos, aktyvistai ir opozicijos lyderiai areštuojami.
Penktadienio vakarą keli tūkstančiai demonstrantų, daugelis su ES ir Sakartvelo vėliavomis, žygiavo pagrindine Tbilisio gatve, o vėliau surengė mitingą priešais parlamentą.
„Sakartvelas priklauso Europai ir mes neleisime, kad prorusiška vyriausybė, įsikibusi valdžios per suklastotus rinkimus, atimtų iš mūsų ateitį Europoje“, – sakė vienas iš demonstracijos dalyvių 61 metų filologas Ciala Nodia.
„Sakartvelas gal ir maža šalis, bet kovoja už didelį reikalą – laisvę“, – sakė 47 metų matematikos mokytojas Ilja Čigvinadzė.
„Šis rusiško stiliaus autoritarizmas čia nelaimės“, – pridūrė jis.
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ atmeta šalyje ir užsienyje jai metamus kaltinimus dėl demokratijos nuosmukio ir suartėjimo su Rusija. Briuselis iš esmės įšaldė Tbilisio stojimo procesą, kol vyriausybė nepakeis kurso.
Kandidatės į ES siekis įstoti į 27 valstybių bloką yra įtvirtintas šalies Konstitucijoje, o apklausos rodo, kad už narystę ES pasisako 80 proc. Sakartvelo gyventojų.