Klimato kaita daro vis didesnę įtaką pasauliui, o vienas rimčiausių jos padarinių yra vandens stygius. Vis dažniau pasitaikančios ir ilgesnės sausros kelia grėsmę milijonams žmonių įvairiuose žemynuose. Jeigu emisijos nebus sumažintos ir vandens naudojimas nebus pertvarkytas, kai kuriuose regionuose gyvenimas taps itin sudėtingas.
Naujausi tyrimai rodo, kad didžiausi vandens trūkumo židiniai gali susiformuoti jau šio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Pavojingiausiais regionais išlieka Viduržemio jūros pakrantės, Pietų Afrika ir dalis Šiaurės Amerikos. Sausros ten tampa vis dažnesnės ir ilgesnės, todėl iššūkiai auga greičiau, nei buvo prognozuota.
Šie rezultatai kelia didelį nerimą, nes jie rodo, jog krizė gali būti daug artimesnė nei buvo manyta. Vandens trūkumas nebėra tik ateities problema, o realybė, kurią patiria vis daugiau bendruomenių. Todėl būtina kalbėti apie sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugesnę ateitį.
Katastrofos slenkstis
Vienas labiausiai žinomų pavyzdžių yra Kapsztadas Pietų Afrikoje. 2018 metais miestui grėsė vadinamasis nulinės dienos scenarijus, kai gyventojai vos nebuvo palikti be vandens kranuose. Tąkart pavyko išvengti visiškos nelaimės, bet tik dėka griežtų ribojimų ir gamtos palankumo.
Panašus likimas ištiko ir Čenajų Indijoje, kur milijonai žmonių susidūrė su vandens stygiumi. Naujausi klimato modeliai prognozuoja, kad tokie epizodai ateityje gali kartotis daug dažniau. Per artimiausius penkiolika metų vadinamųjų karštųjų taškų, kur gresia nulinės dienos scenarijus, gali būti net trečdalyje visų sausrų kamuojamų regionų.
Ypač pažeidžiami yra Viduržemio jūros regionai, Pietų Afrika bei Šiaurės Amerika. Tai teritorijos, kuriose klimato kaitos poveikis juntamas stipriausiai ir kur išteklių valdymas tampa svarbiausia sąlyga išvengti katastrofos.
Žmonių ateitis be saugaus vandens
Prognozuojama, kad iki 2100 metų vandens trūkumas gali paliesti apie 750 mln. žmonių. Didžioji jų dalis gyvens miestuose, tačiau kaimo bendruomenės taip pat susidurs su didžiuliais sunkumais. Šią grėsmę lemia ne tik klimato kaita, bet ir augantis žmonių vandens vartojimas.
Net jei globalios temperatūros padidėjimas būtų ribojamas iki pusantro laipsnio, šimtai milijonų vis tiek susidurtų su beprecedentėmis problemomis. Tai rodo, kad vandens krizė nebepriklauso nuo tolimos ateities scenarijų, tai ji tampa realybe šiuo metu.
Los Andželas ir kiti didmiesčiai vis dar yra labai pažeidžiami, todėl būtinos neatidėliotinos priemonės. Vandens stygius nėra vien vietinė problema, jis tampa globaliu iššūkiu, kurį spręsti reikia čia ir dabar, kol dar yra galimybių išvengti blogiausių pasekmių.