Po kruvino išpuolio Kretoje – dėmesys šimtmečius gyvavusiam keršto papročiui
Spalio pabaigoje kalnų kaimelyje Vorizijoje, Kretoje, įvykęs susišaudymas, per kurį žuvo du žmonės – 49 metų vyras ir 56 metų moteris – ir dar keturi buvo sunkiai sužeisti, vėl atkreipė visuomenės dėmesį į šimtmečius gyvuojantį vendetos reiškinį – ginkluotą šeimų keršto tradiciją, praneša Graikijos naujienų portalas „Efsyn“.
Policijos duomenimis, konfliktas kilo tarp dviejų šeimų, o susišaudymo metu naudoti automatiniai ginklai bei pistoletai. Vėliau vieno iš šeimos narių namuose aptiktas ir sprogmuo. Siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai, kaime sustiprintos policijos pajėgos, ligoninėse buvo padidinta apsauga. Po incidento sulaikyti septyni asmenys, visi iš dviejų šeimų.
Vietos institucijos šį įvykį vadina tipiška šiuolaikinės vendetos forma, kurioje vis dar veikia istoriniai keršto ir teroro pusiausvyros principai.
Istorinis reiškinys, fiksuojamas ir šiuolaikinėje visuomenėje
„Efsyn“ paaiškina, kad vendeta yra keršto už šeimos nario nužudymą ar garbės įžeidimą paprotys, kai kiti šeimos nariai įsipareigoja atkeršyti už padarytą skriaudą. Tokie keršto ciklai gali tęstis dešimtmečius.
Vendetos fenomenas nėra vien Graikijai būdingas reiškinys – mirtinos vendetos dokumentuotos ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Sicilijoje, Korsikoje. Graikijoje vendetos atvejai daugiausia fiksuoti Kretoje ir Mani regione.
Istoriniai Kretos atvejai rodo, kad šis reiškinys yra giliai įsišaknijęs vietos kultūroje.
1940–1985 m. trukusi Sartzetakių ir Pentarakių vendeta Chanijoje nusinešė daugiau nei 110 gyvybių, susitarimas dėl taikos pasiekas tik 1985 m. 1955 m. Vorizijoje per kelias valandas buvo nužudyti šeši žmonės, dar 14 sužeista. Sfakijoje, Aradainos kaime, 1940-ųjų pabaigoje dėl prarastos ožkos ir varpelio kilęs ginčas virto septynių žmonių žūtimi. 2020 m. Anogios kaime įvykdyta dviguba žmogžudystė buvo iš naujo pažadinusi baimes dėl vendetos atgimimo.
Šie pavyzdžiai rodo, kad vendeta yra istorines reiškinys, kurio apraiškos stebimos ir šiuolaikinėje visuomenėje – ypač kalnų bendruomenėse, kur tradicijos, šeimos garbė ir vietos socialinė sanglauda stipriai lemia žmonių elgesį bei reakcijas.
Mokslininkai pabrėžia, kad vendeta nėra paprastas keršto aktas – tai socialinė sistema, paremta garbės, šeimos prestižo ir nerašytų taisyklių samprata.
Pasak Panteion universiteto sociologijos daktaro ir Graikijos policijos atsargos generolo leitenanto Evangelos Stergioulio, kretiečiai, vieni kovodami už išlikimą ir laisvę, išsiugdė kitokį požiūrį į ginklų turėjimą ir naudojimą, todėl susiformavo visiškai kitokia kultūra, palyginti su likusia Graikija.
„Ginklai tapo drąsos, garbės ir narsumo simboliu“, – pažymi jis.
Keršto tradicijos fiksuojamos ir kitose Europos dalyse
Albanijoje iki šiol gyvas kanun – tai žodžiu perduodama paprotinė teisė, kuri iš esmės reiškia keršto paprotį, rašo Italijoje veikiantis tyrimų ir žurnalistikos centras OBCT. Kanun nustato veiksmus, kurių gali imtis nužudytojo giminaičiai. Įprastai keršijama dviem būdais: fiziškai pašalinant žudiką arba priverstinai jį izoliuojant namuose.
Reiškinys daugiausia stebimas šalies šiaurėje, nors pasitaiko, kad jo pasekmės pasiekia ir kitas šalis. Įprasta, kad pagal šį keršto paprotį persekiojami asmenys bėga iš šalies, tačiau pabėgimas nebūtinai reiškia išgelbėjimą. Pavyzdžiui, fiksuojami atvejai, kai kanun aukos buvo nužudytos už Albanijos ribų, taip pat kai albanai, bėgo į kitas šalis, prašydami prieglobsčio, tačiau prašymai buvo atmesti, o grįžę į Albaniją jie buvo nužudyti.
Vienas iš ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių – 2023 m. rugpjūtį Toskanoje įvykęs Elsono Kalaverio nužudymas, laikomas keršto aktu, pagrįstu tradiciniu albanų garbės kodeksu kanun. 2014 m. Kalaveri pats nužudė vyrą Albanijoje, o jo nužudymo užsakovas, kaip manoma, yra ankstesnės aukos brolis.
Kitas atvejis susijęs su Mario Majollari, kuris išvyko į Švediją, baimindamasis keršto dėl tėvo įvykdytos žmogžudystės. 2014 m. jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau jam buvo atsakyta. Dėl to 2016 m. jis buvo priverstas grįžti į Albaniją, kur netrukus po grįžimo buvo nužudytas.
OBCT primena, kad Italijoje taip pat egzistuoja savita paprotinė teisė, primenanti albanų kanun – codice barbaricino, tradiciškai ji taikoma kai kuriuose Sardinijos regionuose. Kaip ir kanun, tai nerašytas, iš kartos į kartą žodžiu perduodamas kodeksas, kuriame kerštas užima centrinę vietą. Jis laikomas priemone atkurti garbę ir ištaisyti patirtą skriaudą – tiek dėl paprasto įžeidimo, tiek dėl rimto nusikaltimo.
Šis kodeksas atsirado reguliuoti žemės ūkio ir gyvulininkystės bendruomenių gyvenimą ir iki šiol nėra visiškai išnykęs. Naujausias pavyzdys – Marco Pusceddu nužudymas, įvykęs 2025 m. pradžioje. Keršto motyvais grindžiamas ir Marco Mameli nužudymas. Vyras buvo vos 22 metų, kai 2024 m. kovo 1 d. Bari Sarde, per karnavalo šventes, buvo nužudytas.