Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Fiksavo 7 susirgimus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius „Delfi“ informavo, kad lapkričio 11 dieną gavo informacijos apie Marijampolės „Ryto“ progimnazijoje pietavusiems vaikams pasireiškusius pilvo skausmus ir pakilusią temperatūrą.

„Apie situaciją buvo nedelsiant informuotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Marijampolės departamentas. Buvo patvirtinta, kad lapkričio 12 -14 dienomis fiksuoti 7 susirgimai. Kai kurie iš jų buvo ir Marijampolės ligoninėje, tačiau šiuo metu situacija stabili, vaikai šiai dienai jau pasveikę. Šiuo metu daugiau informacijos iš gydymo įstaigų apie susirgusių asmenų skaičiaus didėjimą nėra“, – „Delfi“ komentavo tarnyba.

Greitoji pagalba

VMVT teigimu, reaguojant į gautą informaciją, mokyklos valgykloje VMVT atliko neplaninį patikrinimą. Tikrinimo metu bendrų higienos ar maisto saugos pažeidimų nenustatyta.

„Tyrimo metu atrinkti valstybiniai maisto ir aplinkos mėginiai (nuoplovos nuo paviršių, geriamasis vanduo, vištų kiaušiniai, vištiena ir kt.), kurie buvo pristatyti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.

Gautuose laboratorinių tyrimų rezultatuose nustatyta, kad vienoje iš žaliavos vištienos partijų, iš kurios buvo gaminti patiekalai mokiniams, aptikta bakterija Campylobacter spp“, – informavo jie.

Be to, nurodė, kad VMVT Marijampolės „Ryto“ progimnazijos maisto tvarkymo skyriuje sugriežtino valstybinę maisto kontrolę ir nurodė: „1. Vaikų maitinimo organizavimą atsakingiems asmenims sugriežtinti kontrolę dėl higienos reikalavimų laikymosi maisto tvarkymo skyriuje, užtikrinant nuolatinę priežiūrą ir atsakomybę.

2. Organizuoti maisto tvarkymo patalpų dezinfekciją, pasitelkiant tam licencijuotą (specializuotą) įmonę, turinčią teisę atlikti dezinfekcijos darbus. Darbai turi būti atlikti laikantis nustatytų higienos normų ir naudojant tik patvirtintas dezinfekcines priemones.

3. Po dezinfekcijos paimti plovinių mėginius maisto tvarkymo skyriuje nuo įvairių paviršių.

4. Organizuoti higienos įgūdžių mokymus visiems maisto tvarkymo skyriuje dirbantiems darbuotojams, siekiant formuoti teisingus higienos įpročius ir sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.“

Pasak tarnybos, jie kontroliuoja nurodytų priemonių įgyvendinimą, o mokykla bendradarbiauja, teikia informaciją, vykdo nurodymus.

„Pas žaliavos gamintoją tyrimas taip pat pradėtas. VMVT atliko gamybos įmonės, kuri pagamino vištienos filė žaliavą ugdytinių maitinimui, įmonėje atrinko papildomus valstybinius patvirtinamuosius paukštienos mėginius, tyrimų rezultatai dar nėra gauti. Šiuo metu įmonėje tyrimas tęsiamas“, – nurodė VMVT.

Tikslios negalavimų priežasties dar negali pasakyti

Kaip „Delfi“ komentavo Marijampolės „Ryto“ progimnazijos direktorius Vladas Klasavičius, viskas prasidėjo lapkričio 10 d., kai susirgo du skirtingų klasių moksleiviai. Vis dėlto tėvai pirmiau pradėjo šia informacija pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose.

Direktorius kol kas tiksliai negalėjo pasakyti, dėl ko susirgo jų progimnazijos mokiniai.

„Čia nėra apie manau ar nemanau. Nesu specialistas. Tačiau mes turėjome mokykloje ir VMVT, ir visuomenės sveikatos specialistą. Tai negavome tikslaus atsakymo, kad pasakytų, jog kažkas kilo nuo to, ar nuo to.

Kai ėmė visus tuos mėginius, o jų paėmė daugiau nei 50, visą dieną jie pas mus prabuvo. Tai rado keliose vietose, kur vaikai sudeda indus, kai ką nuo neplautų rankų. Kažkas panašaus gali būti ir ant turėklų ir visur kitur“, – komentavo direktorius.

Taip pat pridūrė, kad specialistai ėmė mėginius nuo įvairios mėsos ir kažką aptiko ant vienos vištienos, kurios dar buvo likę.

„Tačiau čia sakė tikrins tiekėją. Pas mus tos vištienos buvo likę 1,5 kg. Mes buvome gavę nurodymą ją utilizuoti, tai tą ir padarėme.

Bet po to ir šią savaitė vėl atėjo sveikatos priežiūros centras. Jie čia vėl visur vaikščiojo ir pasakė, kad čia greičiausiai bus virusas. Taigi, pasakyti, kad būtent nuo to ar nuo to negaliu. Tikrai negaliu vienareikšmiškai pasakyti, kad tas ar tas.

Visuomenės sveikatos specialistai sakė, kad gal virusas, bet dar kol kas jokio rašto negavome“, – teigė V. Klasavičius.

Vis dėlto jis sakė, kad mokykla buvo gavusi rekomendacijas iš VMVT, kur buvo nurodyti keturi pagrindiniai punktai, kaip palaikyti higieną įstaigoje, ir juos visus iškart įgyvendino. Pasak direktoriaus, valgykla kažkokių nusiskundimų irgi neturi, bet visada reaguos, jeigu reikės kažką tobulinti.

Kuo pavojinga Campylobacter spp?

Kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kampilobakteriozę sukelia gramneigiamos, lenktos mikroaerofilinės Campylobacteriacae šeimos bakterijos. Išskirta 18 Campylobacter rūšių, tačiau daugumą infekcijų sukelia C. jejuni, C. coli, C. fetus, C. upsakiensis.

Kampilobakterijos yra gana jautrios aplinkos sąlygoms: saulės šviesai, aukštai temperatūrai, taip pat sausai aplinkai. Kampilobakterijos ilgiau išlieka drėgnoje aplinkoje, ypač esant šaltai temperatūrai (pvz., šaldytuvuose ir šaldikliuose). Esant 4 °C, jos gali išgyventi kelias dienas ar net savaites, tačiau kambario temperatūroje jų išgyvenimo laikas yra trumpesnis. Nors kampilobakterijos gali išgyventi šaldytuve, šaldymas (užšaldymas) gali jas nužudyti.

Kampilobakterijos yra jautrios šilumai – karštis jas greitai sunaikina. Pakanka 70 °C temperatūros 1–2 minutes, kad jos būtų sunaikintos. Šios bakterijos yra jautrios džiovinimui ir deguoniui. Kampilobakterijos yra jautrios daugeliui dezinfekcinių priemonių, todėl, tinkamai dezinfekuojant paviršius, jas galima efektyviai sunaikinti.

Užkrečiamosios ligos šaltinis

Kampilobakteriozės dažniausiai plinta per gyvūninės kilmės produktus, ypač per užterštą paukštieną. Kampilobakterijos plačiai paplitusios daugumoje šiltakraujų gyvūnų organizmų tokių kaip naminiai paukščiai, galvijai, kiaulės, avys ir stručiai, taip pat ir kates, ir šunis. Bakterijų randama ir vėžiagyviuose.

Užkrečiamosios ligos plitimo būdai ir užkrečiamumas

Pagrindinis kampilobakteriozės perdavimo būdas yra kampilobakterijomis užterštas maistas, ypač nepakankamai termiškai apdorota vištiena, taip pat kampilobakterijomis užterštas vanduo ar pieno produktai, dažniausiai pagaminti iš nepasterizuoto pieno. Rečiau užsikrečiama nuo sąlyčio su naminiais gyvūnais, ypač kačiukais ir šuniukais, bei kitais naminiais gyvūnais (pvz., karvėmis, naminiais paukščiais). Iš žmogaus žmogui sąlyčio būdu kampilobakterija perduodama retai. Infekcinė dozė yra maža; ligas.

Užkrečiamosios ligos klinika (slaptasis periodas, simptomai, komplikacijos)

Ligos slaptasis laikotarpis trunka 2–5 dienas, bet gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų. Liga pasižymi viduriavimu (dažnai su krauju), pilvo skausmu, karščiavimu, pykinimu ir vėmimu, silpnumu, nuovargiu. Simptomai paprastai praeina per 7 dienas. Gali pasireikšti sunkesnė ligos forma, kuriai būdinga dehidratacija, kraujo infekcija arba simptomai, imituojantys ūminį aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimą ar lėtinį storosios žarnos uždegimą.