Pastaruoju metu Europos valstybės dažnai susiduria su neidentifikuotų – bet tikriausiai Rusijos – dronų veikla pasienio zonose ir netoli infrastruktūros objektų.
Rugsėjo 25 dieną NATO oro pajėgos pasiuntė du vengrų naikintuvus „Gripen“ perimti Rusijos orlaivių Su-30, Su-35 ir MiG-31, skridusių netoli Latvijos oro erdvės, bet į ją neįskridusių, rašo „RBC Ukraine“.
Rugsėjo 25 – 26 dienomis Vokietijoje, netoli Vokietijos ir Danijos sienos, Šlezvigo – Holšteino federalinėje žemėje, buvo pastebėti keli nežinomi dronai. Žemės vidaus reikalų ministrė Sabine Sutterlin – Waack pareiškė, kad vietos valdžia tiria šį incidentą, nes dronų kilmė lieka neaiški.
Rugsėjo 25 d. naujienų agentūra AFP, remdamasi Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijos pareigūnais, nurodė, kad neatpažinti dronai skraidė virš Murmelon le Grand karinės bazės Prancūzijos Marnos departamente. Tačiau užsienio valstybių veikla dar nėra nustatyta.
Tą pačią dieną Danijos nacionalinė policija pranešė, jog dėl nenustatytų dronų veiklos laikinai buvo uždarytas Olborgo oro uostas, esantis Jutlandijos pusiasalio šiauriniame pakraštyje. Šį oro uostą taip pat naudoja Danijos kariuomenė.
Rugsėjo 25 d. Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Finnas Borchas Andersenas pranešė, kad tarnyba dar nenustatė, kas leido šiuos dronus. Tačiau jis pažymėjo, kad šie incidentai primena hibridinio karo modelį, stebimą ir kitose Europos dalyse, ir pridūrė, kad Danija mano, jog Rusijos sabotažo rizika yra labai aukšta.
Švedijos valdžia taip pat patvirtino, kad rugsėjo 25 dieną netoli Karlskronos miesto karinio jūrų laivyno bazės buvo pastebėti keli dronai.
Karų tyrimo institutas pažymi, kad Europos pareigūnai dėl Europos oro erdvės pažeidimu Rusijos tiesiogiai nekaltina.
Tačiau, ekspertų nuomone, pastaruoju metu suintensyvėjusi priešiška dronų veikla, kartu su nuolatiniais Rusijos vykdomais oro erdvės pažeidimais ir jėgos demonstravimu NATO šalims, suteikia pagrindo įtarti, kad su nenustatytų dronų incidentais yra susijusi Maskva.
„ISW toliau mano, kad Rusija vykdo kampaniją, kuria siekia išbandyti NATO oro gynybos sistemas ir politinę valią, o tai savo ruožtu yra dalis platesnių pastangų surinkti naudingą žvalgybinę informaciją, kurią Rusija galėtų panaudoti potencialiame ateities konflikte su NATO“, – teigiama ISW ataskaitoje.