Koks kvapas jungia vaikystę, šeimą ir šventes? Ilgametė grybautoja į šį klausimą atsako nedvejodama – džiovintų grybų. Jos istorija atskleidžia, kodėl šis paprastas ingredientas tapo vienu iš svarbiausių Kūčių vakaro simbolių.
Skaniausi vaikystės gardumynai – iš ranka pasiekiamo miško
J. Gogienė užaugo nepaprastai gražioje vietoje, miškų apsuptyje, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke.
„Aplink mus buvo vien miškai, kuriuose – daugybė gėrybių. Uogos ir grybai buvo mūsų kasdienybės dalis. Vaikystėje, kol gyvenau su tėveliais, miškas buvo lyg visų mūsų namai. Gyvenome kaime visas didelis būrys – tėvai, penki vaikai, seneliai. Su mama daug uogaudavome, vėliau ji ruošdavo žiemai uogienes. Tais laikais miškai buvo labai turtingi“, – pasakoja ji.
Pašnekovė sako, kad anuomet iš miško galėdavai grįžti pilnomis pintinėmis mėlynių, spanguolių, aviečių, bruknių.
„Prisirinkę uogų sau, jas rinkdavome pardavimui. Kitiems broliams ir seserims nepatiko ši veikla, tad tėvai jų neversdavo. O aš dievinau miškus, uogas ir kitas gėrybes. Kiekvieną rytą keldavausi anksti, pasiimdavau vandens ir sumuštinį bei lėkdavau į mišką su kibiru rankose. Rinkdavau uogas, kurias vėliau parduodavau, taip užsidirbdavau“, – prisimena jonavietė.
O tuomet, kai uogų sezonas pasibaigdavo, prasidėdavo grybų rinkimas. J. Gogienė pasakoja, kad juos rinkdavo su tėčiu. Drauge jie ieškodavo baravykų, raudonikių, voveraičių, žaliuokių, gudukų. Grybus kasdien jie nešdavo namo pintinėmis, derlius niekuomet nenuvildavo.
Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos
Ilgametė grybautoja teigia, kad grybų virimo, sūdymo bei džiovinimo subtilybės jų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą.
„Aš su savo dukrytėmis taip pat eidavau grybauti ir uogauti, dabar jos tą daro jau su savo vaikais, o aš – su anūkais. Džiovinti grybai, jų kvapas ir skonis visada primena kaimą, vaikystę, tėtį, mamą ir šventes didelėje šeimoje“, – prisimena J. Gogienė.
Švenčių be grybų ji tiesiog neįsivaizduoja. Ant jonavietės Kūčių stalo visuomet atsiduria virtiniai su grybais, silkė su grybais, džiovintų grybų kotletai, virtų grybų salotos su pupelėmis, svogūnais ir kepta duona.
„Yra vietos, kuriose visuomet randu grybų. Tai – Kaišiadorių ir Jonavos miškai. Kadangi daug laiko praleidžiu vaikščiodama, tad nuolat atrandu daug naujų grybavimo vietų. Miškai – mano ramybės oazė, ten randu ne tik grybų ir uogų, bet ir daug grožio, pilnatvės“, – dalinasi pašnekovė.
Miške pasivaikščioti ji rekomenduoja ir visiems skaitytojams, kuriems prieššventinis maratonas kelia stresą. Moteris įsitikinusi, kad miške pavyks pajusti ramybę, nusiraminti, atsikvėpti.
Grybų džiovinimo subtilybės: šias taisykles verta įsidėmėti
J. Gogienė teigia, kad džiovinimui ji atrenka baravykus, raudonikius ir šilbaravykius. Tai – patys tinkamiausi džiovinimui grybai, kurių aromatas yra pasakiškas.
„Mano mama grybus džiovindavo ant krosnies, juos suvėrusi ant siūlo, lyg karolius. Dabar laikai jau kiti, aš pati grybus džiovinu specialiame džiovintuve, skirtame uogoms bei grybams. Taip išlieka jų spalva bei pasakiškas aromatas. Orkaitėje džiovinti nepatariu, mat išsiskiria sultys ir grybai praranda savo kvapą bei skonį“, – itin naudinga informacija dalinasi jonavietė.
Moteris teigia, kad grybų atsargas ji pati laiko stikliniuose induose, kurie būtinai privalo būti sandariai uždaryti. To reikia, kad grybai nesudrėktų. Stiklainius svarbu laikyti tamsioje vietoje.
„Seniau gamindavau pagal mamos receptus, tačiau dabar su dukromis improvizuojame. Tačiau pagrindiniai Kūčių patiekalai išliko iki šiol tie patys, kaip ir vaikystėje. Juose – gausu džiovintų grybų“, – pasakoja pašnekovė.
Lietuviai – tikri šviežių, džiovintų ir marinuotų grybų fanai
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nurodo, kad prieš Kūčias pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria tiek švieži, tiek ir marinuoti bei džiovinti grybai. Vieni žmonės, anot jos, ieško marinuotų kelmučių, kiti – džiovintų baravykų, o dar kiti – šviežių alternatyvų.
„Statistika išties iškalbinga. Jei palygintumėme vasaros ir žiemos sezonus, pastarojo metu džiovintų baravykų parduodame apie 8 kartus daugiau, o marinuotų grybų pardavimai išauga daugiau kaip 5 kartus“, – vardija ekspertė.
Tačiau jos ši tendencija visai nestebina. Juk grybais gardinti patiekalai yra neatsiejama lietuvių Kūčių stalo dalis.
Egzotiniai grybai paįvairina švenčių stalą
Naminiai pyragėliai ar bandelės su grybais, grybais gardinta silkė, barščiai su džiovintais grybais – klasikų klasika, kurią dievina beveik kiekvienas lietuvis.
„Tačiau neverta manyti, kad grybai yra tik tradicinio meniu dalis. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo gaminiai su trumais. Vis daugiau pirkėjų ieško gurmaniškų pasirinkimų, kurie paįvairina tradicinius patiekalus“, – pasakoja G. Kitovė.