Neseniai jis buvo atleistas iš Rusijos kariuomenės, o dar prieš mėnesį neteko vadovaujančios pozicijos. Ką tai reiškia, kaip generolas A. Lapinas pasirodė Rusijos kare Ukrainoje ir apie kokius strateginius procesus Rusijos kariuomenėje byloja šis atleidimas aiškinosi „BBC Ukraina“.
Labai demonstratyvus atleidimas
Jau rugpjūčio 21 dieną generolo A. Lapino vardas ir pavardė buvo intensyviai linksniuojami viešojoje erdvėje. Tada Rusijos gynybos ministerija oficialiai pripažino: jis nebėra darinio „Sever“ vadas, jį pakeitė generolas Nikiforovas. Visgi oficialiai A. Lapinas liko ir toliau dirbti Rusijos kariuomenėje.
Tai, kad po mėnesio Rusijos Federacijos gynybos žinyba nusprendė per žiniasklaidą paskelbti apie galutinį A. Lapino atleidimą, yra labai svarbu.
Sprendimas būtent tokiu būdu atsisveikinti su A. Lapinu atrodo kaip pakankamai precedento neturinti istorija, nes kur jau kur, o Rusijoje nėra priimta viešai atleisti tokio aukšto rango karinius vadus.
Net ir tuo atveju, jeigu padarė didžiulę klaidą, patyrė rimtą nesėkmę ar kaip nors save diskreditavo, tokiems vadams vis tiek bandoma surasti kokią šiltą vietelę, pavyzdžiui, išsiųsti į kokią Siriją ar dar kur. Be to, jam jau 61 metai.
Daugybė pranešimų žiniasklaidoje neleis suklysti: A. Lapinas keliauja atgal į gimtąją Kazanę, iš kur yra kilęs ir savo laiku baigė tankistų mokyklą. Kitaip tariant, atgal į prie šaknų, kur viskas ir prasidėjo.
Ar A. Lapino atleidimas buvo politiškai motyvuotas, ar generolas pateko į kažkokią nemalonę, o gal jo situacija visai prasta, paaiškės maždaug po metų, kai vyks Valstybės Dūmos rinkimai.
Jeigu generolas A. Lapinas išlaikys savo pozicijas, tuomet greičiausiai atsidurs parlamente generalinio štabo vadovo Valerijaus Gerasimovo kvotos sudėtyje.
Nesėkmė įsiveržimo į Charkivo sritį pradžioje
2022 metais, kai Rusija ruošėsi didelio masto invazijai į Ukrainą, generolas A. Lapinas buvo Centrinės karinės apygardos – didžiausios iš visų Rusijos karinių apygardų – pajėgų vadas.
2022 metų vasarį jis vadovavo Rusijos pajėgų puolimui Charkive, Sumų ir Černihivo srityse – tai buvo jo atsakomybės zona. Tų pačių metų kovo pabaigoje Rusija, esą, parodė ne vieną geros valios ženklą, patraukusi pajėgas nuo Kyjivo, Sumų ir Černihivo sričių. Nors šiuos atsitraukimus Maskva viešai ir skambiai vadino geros valios ženklais, akivaizdu, kad priežastis buvo visai kita – karinės nesėkmės, katastrofiški nuostoliai ir žlugusi blickrygo strategija. Tiesiog Rusijos pajėgos neturėjo kito pasirinkimo.
Paskutinėmis Rusijos pajėgų buvimo Černihivo srityje dienomis ten nuvyko ir pats generolas A. Lapinas ir, stebint televizijos kanalo „Zvezda“ kameroms, apdovanojo savo sūnų karį – tankų pulko vadą.
Tada BBC šį skandalą išnarstė po kaulelį, ir jis gana garsiai nuskambėjo. Visgi generolo karjerai nepakenkė – juk Rusijos valdžia tais atvejais, kai skamba kaltinimai nepotizmu ar šeimyniniais ryšiais, tokius žmones stumteli dar vienu karjeros laipteliu aukštyn.
Ir štai 2022 metų liepos pradžioje A. Lapinas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku už Lysyčansko Luhansko srityje šturmą buvo įvertintas „Rusijos didvyrio“ apdovanojimu.
Pirmą kartą A. Lapino karjera sulaukė skaudaus smūgio 2022 metų rudenį, kai Ukrainos pajėgos išlaisvino rusų okupuotas dideles Charkivo srities teritorijas – Iziumo, Balaklėjaus, Kupjansko ir Donecko Limano miestus. Būtent tada į dienos šviesą iškilo skandalinga istorija apie tai, kad, A. Lapinas, esą, vienam iš mobilizuotųjų, kartu su kitais kariais besitraukusiu iš pozicijų, kone asmeniškai į smilkinį buvo įrėmęs pistoletą.
Už Rusijos pajėgų nesėkmę Charkivo srityje 2022 metais A. Lapiną viešai kritikavo net Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir privačios karybos bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
Sugrįžimas ir naujas nuopuolis
Beveik metus A. Lapinas buvo V. Gerasimovo, atsakingo už visas Rusijos pajėgas Ukrainoje, štabo pavaduotojas.
A. Lapinas buvo įvardijamas kaip V. Gerasimovui gana artimas asmuo. Galimas dalykas, kad būtent dėl šio kontakto jam galiausiai už nesėkmę Charkive buvo atleista ir jis paskirtas vadovauti Leningrado karinei apygardai – vadinamajai grupei „Sever“, turėjusiai atsikovoti Kursko sritį ir pulti Charkivo sritį.
Nepaisant karinės vadovybės V. Putinui duoto pažado kuo greičiau išginti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities, operacija užsitęsė net devynis mėnesius. Anot ekspertų, vadinti ją karine sėkme nesiverčia liežuvis.
Ten rusai patyrė didžiulių nuostolių, ne ką geresnė situacija ir Sumų srityje, kur sukurta vadinamoji „sanitarinė zona“. Paskelbta apie jos įkūrimą, nors iš tikrųjų tebuvo užimti septyni kaimai, dalį kurių kone iškart ir prarado. Dalyje kaimų virė kruvini mūšiai, apie rusų ten patirtus nuostolius rašė ir rusų karo tinklaraštininkai.
Charkivo srityje A. Lapino pajėgoms taip pat sekėsi prastai, todėl dar rugpjūtį galėjo būti priimtas sprendimas jį keisti.
Ekspertai pažymi, kad Rusijos kariuomenėje pastaruoju metu stebima svarbi tendencija. Nors V. Putinas dar penkeriems metams ir pratęsė V. Gerasimovo kadenciją, pažymima, kad vis dažniau jo senosios kartos generolus vis dažniau keičia nauji veidai iš gynybos ministro pavaduotojo Juniso Veko Jevkurovo ir gynybos ministro Andrejaus Belousovo komandos. Analitikai sako, kad iš esmės galima kalbėti apie kartų kaitą.