„Karžygiška retorika“ turi atitikti realybę
Praėjusios Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ lietuviams atnešė daug nerimo. Viso pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo naujienos apie Lenkijoje numuštus rusų dronus, anksčiau šią vasarą Lietuvos oro erdvę pažeidė rusų dronas „Gerbera“.
Pasak opozicinių partijų atstovų, „Gerberos“ atvejis ypač akivaizdžiai atskleidė, jog visuomenę nuraminti bet kokia kaina bandantys atsakingi pareigūnai gali nesunkiai sukurti priešingą efektą.
„Visą laiką yra labai svarbus pasitikėjimas valstybės ir visuomenės, kad ir kokioje krizėje bebūtų. Galbūt valdžioje būnant, ar ministru būnant, ar dar kažkuo, yra noras pasirodyti geresniu, tvirtesniu negu kažkas yra, ir pabandyti pasakyti netiesą ar dozuoti informaciją visuomenei“, – kalbėjo opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Jo teigimu, į Lietuvą įskridusio drono klausimą krašto apsaugos ministrė ir kariuomenės vadas „mėtė kaip karštą“ bulvę“, kas, pasak S. Skvernelio, tik sukėlė visuomenės abejones ir sukūrė terpę dezinformacijai.
Vyriausybei COVID-19 pandemijos metu vadovavęs politikas prisiminė, kad tuomet „irgi pradžioje mums visi teigė, panašiai kaip dabar su kariuomene, kad bet ką numušime, bet ką padarysime, lygiai buvo – sandėliai pilni, nieko nereikia. Kai atsidarėme tuos sandėlius, pamatėme, kad nieko nėra“.
Politiko vertinimu, tokiais atvejais svarbu atvirai komunikuoti apie realią situaciją ir tai, kokių veiksmų bei prioritetų imamasi, kad ji ateityje pasikeistų. „Man geriau skaudi tiesa, bet tiesa, negu bandyta įvynioti į kažkokį popieriuką kažkas, ko mes neturime“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Man geriau skaudi tiesa, bet tiesa, negu bandyta įvynioti į kažkokį popieriuką kažkas tai, ko mes neturime“, – S. Skvernelis.
Pasak konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, pasirinkus „karžygišką retoriką“ reikėtų įvertinti, ar ji yra paremta realiomis galimybėmis.
„Taip jau yra, kad krašto apsaugoje tu turi turėti kartais karžygišką retoriką. Ministrė labai daug kalba apie tai ir tarptautinėje žiniasklaidoje, kad neįleisime nė vieno centimetro, kad svarbu, parodyti tokį nusiteikimą, bet tie žodžiai – paradiniai, neparemti galimybėmis. Yra įsisenėjusių problemų ir tada yra disonansas. Žmonės girdi karžygišką retoriką, o po to dronas brrr praskrenda ir žmonės sako, kad pasitelkite grybautojus, kad drono nebuvo. Tai be abejonės saugumo jausmo ir pasitikėjimo jausmo nekuria“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, anksčiau ėjęs krašto apsaugos ministro pareigas.
Viceministras: pateikiame tikrą ir aktualią informaciją
Diskusijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas savo ruožtu teigė, jog oficialios šalies institucijos supranta komunikacijos svarbą, tačiau pateikia tą informaciją, kuri yra patikrinta bei apie incidentus, iš tiesų keliančius grėsmę visuomenei ar valstybės institucijoms.
„Tol, kol ta informacija nėra patikrinta, tol, kol ta informacija nėra užfiksuota, kad ji yra kelianti grėsmę, tol ji neišeina“, – kalbėjo jis.
Pavyzdžiui, pasak jo, Vokietijos leidinio „Bild“ informacija, jog du neidentifikuoti orlaiviai buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę, buvo paneigta.
„Tokio pažeidimo nebuvo, ir tą techniniais ir kariniais patarimais patvirtino Lietuvos kariuomenė ir tai iškomunikavo aukščiausia politinė vadovybė“, – sakė jis.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, jog negali pasakyti, kas užfiksuota oro erdvėje, „nes tai buvo neatpažinti objektai, kurie eigoje nepasitvirtino kaip niekas“. Jis teigė, jog tai galėjo būti ir meteorologiniai reiškiniai, migruojantys paukščių pulkai ar kažkas kita.
„Turime tam tikrų skylių danguje“
Vis dėlto viceministras pripažino, jog „Gerberos“ atvejis atskleidė, jog „iš tiesų turime tam tikrų skylių danguje ir turime tam tikrų skylių reagavimo algoritmuose“.
T. Godliauskas pabrėžė, jog Krašto apsaugos ministerija yra atvira „ir nėra taip, kad kažką būtų bandoma paslėpti“.
„Šiai dienai, kada gynybos tematika šiame geopolitiniame kontekste yra labai aktuali ir tai rūpi tiek valdžios institucijoms, tiek politikams, tiek visuomenei, tai maksimaliai skaidriai bandoma kalbėti apie kiekvieną procesą ir darbą, kurį mes darome. Šioje vietoje nėra jokių intencijų kurti, meluoti ar kažkaip apeidinėti. Tikslas yra vienas: kariuomenėje ir sistemoje dirbančių žmonių, valstybės ir žmonių saugumas, valstybės suverenumas“, – pabrėžė jis.
Pasak viceministro, nei krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nei kiti atstovai neneigė, kad pajėgumuose yra skylių, ir tai – ne vien Lietuvos, o viso NATO problema.
Jis taip pat pabrėžė, kad žiniasklaida irgi yra susijusi su valstybės atsparumu. „Ir šioje vietoje kiek mes iš principo kelsime institucijų kredibilumą, kiek bandysime ieškoti ir rasti naujienų – tai neprisidės prie žmonių raminimo, prie žmonėms aktualios informacijos pasakymo“, – teigė jis.
Kritika dėl vėlavimo
Viceministras pabrėžė, kad dronų skridimas yra sunkiai pastebimas ir turbūt nėra tokios oro erdvės, kuri visiškai būtų apsaugota, ką atskleidžia pavyzdžiai tiek Ukrainoje, tiek Izraelyje.
Vis dėlto, pasak jo, nuo vasaros „buvo padaryta nemažai žingsnių“ didinant saugumą: suteikti kariuomenės pajėgumai prie valstybės sienos, naujų algoritmų bei įstatymų pakeitimų, leidžiančių greitesnį reagavimą, parengimas, bei kiti.
Vis dėlto S. Skvernelis visa tai vadino „gražiais žodžiais“ ir priekaištavo, jog įstatymų pakeitimai į Seimą atnešami tik šiandien.
„Vasarą turėjome antrą krizę su dronais. Vasarą. Tuos įstatymus šiandien pristatome, kad mes keičiame kariuomenės įgaliojimą, galimybę numušti dronus, keičiame civilinės aviacijos įstatymą. Šiandien Seime tik pateikimas įvyko. Buvo ir neeilinė sesija. Kur jūs buvote visą tą laikotarpį?“ – klausė politikas.
„Lyg telefonu kalti vinį“
L. Kasčiūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad oro gynyba bei skraidančių objektų atpažinimas, yra ne tik Lietuvos, tačiau viso NATO problema.
Lenkijos atvejis taip pat atskleidė dar vieną problemą: naikinant dronus raketomis, vienos jų kaina 300 kartų viršijo paties drono kainą. Todėl, parlamentaro teigimu, reikia pasitelkti priemones, kurias taiko ukrainiečiai: sistemą, leidžiančią slopinti signalą, klaidinti dronus ir sunaikinti juos, tačiau gerokai pigesnėmis priemonėmis.
„Kaliau telefonu į lentą vinį, jis sudužo, ir kaimynai pasiūlė man geresnį telefoną, kad aš pabaigčiau darbą“, – A. Kumpis apie neefektyvią Europos kovą su dronais.
Ukrainoje kariavęs dronų specialistas Arūnas Kumpis esamą kovos su dronais metodą palygino procesui, kai vinį į lentą bandoma įkalti telefonu.
„Kaliau telefonu į lentą vinį, jis sudužo, ir kaimynai pasiūlė man geresnį telefoną, kad aš pabaigčiau darbą. Tai su tais F-35 ar Rafale, kur paslaugiai prancūzai pasiūlė kovoti prieš dronus, lygiai tokia pati yra situacija. Žemė-oras, milijonus kainuojančios raketos, nėra ta priemonė, kuri yra skirta kovoti prieš dronus“, – kalbėjo ekspertas.
Vicemerui teigiant, jog tradicinė karyba ir sausumos pajėgos visgi yra karybos pagrindas, nes tam, kad būtų pasikėsinta į šalies suverenumą, jos žemėje vis viena turi atsirasti priešų kariuomenės karių batai, A. Kumpis teigė, jog dronais jau dabar galima kontroliuoti didžiules teritorijas.
„Realybė karo yra tokia, kad jeigu rusai ar baltarusiai norėtų kontroliuoti ruožą nuo Medininkų iki Vilniaus, tokio pločio ruožą, jiems nereikia įeiti į teritoriją. Mirties zona bus iki pat Vilniaus naudojant vien bepilotes sistemas“, – kalbėjo jis.
„Jeigu rusai ar baltarusiai norėtų kontroliuoti ruožą nuo Medininkų iki Vilniaus, jiems nereikia įeiti į teritoriją. Mirties zona bus iki pat Vilniaus naudojant vien bepilotes sistemas“, – A. Kumpis.
Dėmesys netinkama kryptimi
Karybos ekspertas teigė, jog jam neramu matyti, jog po dronų oro erdvės pažeidimų, pagrindine tema tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje tapo tai, kodėl bepiločiai orlaiviai įskrido į šalių teritorijas ir ar tai įvyko tyčia, ar ne.
„Koks skirtumas dėl ko jie atskrido čia? Tai čia tas pats, kas apšvarino tavo butą, išnešė viską pilnai, žinai kas, pabėgo kažkur į užsienį ir tu pradedi diskutuoti, koks buvo jo motyvas, o ne kaip apsisaugoti ar kaip atgrasyti, kad daugiau neapšvarintų tavo buto. Tai pas mus dabar tai ir vyksta. Nežinau, ar čia kažkas specialiai nukreipė į tą pusę, pavyzdžiui, Rusija yra tuo suinteresuota, kad visi užsidiskutuotų, koks buvo motyvas agresoriaus, o ne kaip apsiginti“, – svarstė jis.
Pasak L. Kasčiūno, nors jau yra parengti planai dėl elektroninės kovos bei fizinio objektų naikinimo priemonių, radarų, tačiau kai kurių jų įsigijimai persikelia į kitus metus. Jis apgailestavo, jog transportinių lėktuvų įsigijimo klausimas sprendžiamas žymiai greičiau.
T. Godliausko teigimu, anksčiau dešimčiai metų dronų pajėgumų vystymui buvo suplanuoti 349 mln. eurų, tačiau po liepos įvykių, šios eilutės buvo peržiūrėtos ir dabar šiai sričiai yra numatyta 500 mln. eurų.
„Didžiulis dėmesys yra stebėjimui, elektroninei kovai ir oro gynybos sistemoms – tokios, kokias vysto Ukraina ar sistemos iš konvencinių karų pasitvirtinusios mobilių grupių, ar trumpo ir vidutinio nuotolio sistemos – visa tai yra dabar įsigyjama“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, Lietuvą jau gruodį pasieks trumpojo nuotolio radarai, jau gaunamos pasyvių radarų sistemos, yra sudaryti susitarimai ir kitų metų sausio-vasario mėnesiais tikimasi gauti mobilių naikinimo sistemų elementus.
Viceministro teigimu, vyksta nuolatiniai pokalbiai dėl darbo su Ukraina, perkant iš jų gamintojų ar atvedant šios šalies pramonę į Lietuvą.