„Visada gėda ir skaudu nusivilti žmonėmis. Ypač kai iš pradžių susižavi žmogumi, kurio iš tikrųjų nepažįsti, o tavo galvoje – įvaizdis, sukurtas žiniasklaidos ir tavo fantazijos. Nuotraukose jis vienoks, o realybėje – visiškai kitoks. Taip man nutiko su Siarhejumi Cichanouskiu“, – nurodė S. Bespalovas.
Jo teigimu, pirmieji S. Cichanouskio pasisakymai išėjus į laisvę jam padarė didelį įspūdį ir jis pats pasiūlė S. Cichanouskiui „savo pagalbą visiškai nemokamai“.
S. Bespalovas pridūrė, kad jau per pirmąjį jo suorganizuotą susitikimą su tinklaraštininkais ir žiniasklaida „pasirodė pirmųjų nerimą keliančių ženklų“. Vis dėlto jis nusprendė, kad S. Cichanouskis tiesiog dar neatsigavo po kalėjime praleistų penkerių metų, tačiau situacija tik blogėjo.
„Kuo ilgiau buvau šalia, tuo daugiau mačiau, kaip jis bendrauja su komandos nariais. Tai tapo mano pirmuoju dideliu nusivylimu. S. Cichanouskis nemoka dirbti su žmonėmis. Operatorius neištvėrė nė dviejų savaičių. Pirmasis padėjėjas išdirbo maždaug tiek pat. Antrasis operatorius – mažiau nei mėnesį. Apsaugininkas išbuvo ilgiausiai – maždaug du mėnesius. Komanda susiburdavo ir subyrėdavo taip pat greitai, kai būdavo sukuriama“, – tęsė S. Bespalovas.
Jis vadina S. Cichanouskio elgesį grubiu, kaltina jį spaudimo darymu ir šantažu. Prisiminęs Magnickio apdovanojimo istoriją, S. Bespalovas teigė, kad S. Cichanouskis dėl savo kaltės liko be vizos, bet kaltino biurą.
Santykiai visiškai pašlijo S. Cichanouskiui sugrįžus iš kelionės į JAV, teigia buvęs jo atstovas spaudai.
„Būtent tada pajutau, kad pradeda keistis jo pagrindinis priešas: vietoj režimo jis vis labiau koncentruojasi į tuos, su kuriais paprasčiau kariauti čia, užsienyje. Kiekvienas, išdrįsęs kritikuoti ar bent turėti kitokią nuomonę, automatiškai tapdavo „probiuriniu“. Aš irgi greitai atsidūriau šioje kategorijoje.“
Lapkritį S. Bespalovas kartu su S. Cichanouskiu skrido į Jungtines Valstijas filmuoti susitikimų su diaspora. Ten, anot S. Bespalovo jis buvo spaudžiamas paskelbti griežtą pareiškimą, nukreiptą prieš Sviatlanos Cichanouskajos biurą.
„Padėtis itin nemaloni. Po tokio šantažo ir bandymo mane panaudoti kaip asmeninių ginčų įrankį, neturiu jokio noro tęsti darbo su Siarhejumi“, – rašo S. Bespalovas.