Jungtinės Valstijos (JAV) pirminiame „taikos plane“ taip pat pateikė siūlymų dėl įšaldyto Rusijos turto. Ten buvo nurodyta, kad maždaug 100 mlrd. dolerių (apie 87 mlrd. eurų) vertės aktyvų būtų panaudojama JAV kontroliuojamo Ukrainos atkūrimo fondo įsteigimui, o 50 proc. pelno tektų Amerikai. Likusias lėšas plane buvo siūloma perkelti į JAV ir Rusijos investicinį fondą. Teigiama, jog atnaujintoje versijoje, dėl kurios derasi Ukraina ir JAV, šio punkto neliko.
Europoje netrukus pasigirdo nerimo balsų dėl amerikiečių noro pasipelnyti. Imta raginti greičiau spręsti šį klausimą ir tai apibūdinama kaip būdas pakovoti už Ukrainą. Mat kitu atveju Rusija gali šiuos pinigus susigrąžinti.
„Iš tiesų reikėjo išspręsti tai vakar, – „Delfi“ laidoje sakė Europos Parlamento narys Dainius Žalimas. – Europos valstybės to nedaro ir tada tą vadinamąją strateginę iniciatyvą perima Jungtinės Valstijos. Tą planą, kurį siūlė Jungtinės Valstijos, aš pavadinčiau biznio planu. Artėjantis gruodžio viršūnių susitikimas tikrai turėtų galų gale padėti tašką šitoje istorijoje. Mes, kaip Europos parlamentarai, nuolat raginame teikti atitinkamus pasiūlymus ir spręsti šį klausimą. Tikrai yra teisinių galimybių jį išspręsti. Manome, kad tai, ką pasiūlė Komisija – vadinamąjį reparacijų paskolų mechanizmą, – visiškai atitinka tarptautinę teisę.“
Siūloma, kad Europos Sąjunga išvengtų tiesioginio turto konfiskavimo. 140 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos lėšų būtų suteikiama kaip paskola Ukrainai. Kyjivas šią paskolą grąžintų tik tada, kai pagal taikos susitarimą gautų iš Rusijos karo reparacijas.
Tokiems siūlymams priešinasi Belgija, kurios finansinėje institucijoje „Euroclear“ ir laikoma didžioji dalis pinigu – 185 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje gali būti apie 300 mlrd. įšaldyto turto.
Rusija perspėja, kad imsis atsakomųjų veiksmų. Taigi, Belgija ragina Europą pasidalyti atsakomybę dėl šių pinigų.
„Belgija dėl to turi abejonių, kas yra natūralu, kad tai gali sukelti kokią nors Europos Sąjungos arba Belgijos atsakomybę. Mano požiūriu, visa tai yra nepagrįsta. Iš tiesų tam tikra prasme tai precedento neturinti priemonė, bet, kita vertus, tarptautinėje teisėje yra atsakomoji priemonė, kai galima nepaisyti tam tikrų įsipareigojimų kitos valstybės atžvilgiu: šiuo atveju, Rusijos valstybės turto imuniteto, jeigu tai yra atsakymas į tebesitęsiantį rimtą tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą.
Man atrodo, kad niekam nekyla abejonių, jog tai akivaizdi agresija. Jeigu tai yra laikino ir neproporcingo pobūdžio priemonė, dėl proporcingumo čia apskritai negali kilti abejonių. Tų įšaldytų lėšų vertė, deja, yra mažesnė, negu šiandien yra įvertinama žala Ukrainai. Ir ji mažesnė kone perpus“, – aiškina D. Žalimas.
Ar dar įmanoma perkalbėti Belgiją?
Spalį europiečiams nepavyko susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes, kaip minėta, tam pasipriešino Belgija. Gruodžio 18 dieną planuojamas kitas Europos vadovų susitikimas, kuriame vėl bus sprendžiamas šis klausimas.
Tikimasi, kad Europos Komisija netrukus pateiks teisinio teksto projektą dėl Europoje įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo. Tačiau Belgija schemą apibūdina kaip „iš esmės neteisingą“, taip dar katą sukeldama abejonių, kaip Europa padės Kyjivui finansiškai.
Kaip rašo „The Guardian“, griežtame laiške Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris teigė, kad pasiūlymas pažeidžia tarptautinę teisę ir sukels netikrumą bei baimę finansų rinkose, o tai pakenks eurui. „Šie pavojai, deja, yra ne akademiniai, o realūs“, – rašė jis Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.
B. De Weveris tvirtina, jog schema kėlė „sisteminę riziką ES kaip finansų rinkai“, ir įspėjo, kad rusai gali iškelti bylą „Euroclear“, o Belgijos vyriausybei gali tekti apmokėti daugiamilijardinę sąskaitą. Jis rašė, kad nepasirašys dėl šios schemos, jei nebus atsižvelgta į visus Belgijai susirūpinimą keliančius klausimus, įskaitant „visišką garantiją, kurią suteiks norinčios valstybės narės“, jei paskola nepavyktų.
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius sako, kad ieškoma sprendimų, kaip galiausiai panaudoti Rusijos turtą.
„Komisija ieško būdų ir, tiesą sakant, progresas yra pasiektas. Tikimasi, kad gruodžio mėnesį vadovų susitikime būtų pasiektas sprendimas. Netgi, tiesą sakant, kalbama apie kvalifikuotos daugumos sprendimą, šiuo atveju apeinant Vengriją, kuri galimai blokuotų tokį sprendimą“, – sako jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, Europos valstybės garantijas Belgijai suteiktų.
„Rasta teisinių galimybių, bet vis dėlto tai yra toks precedentas, kuris turėtų atgarsio finansų rinkose. Garantijas, kurių Belgija prašo, suteiktų visos 27 Europos Sąjungos valstybės, – sako politikas. – Tų pinigų Ukrainai labai reikia, nes dabar žiūrint į Ukrainos biudžetą, yra didžiulė spraga ir jau numatyta, kad dalis tų lėšų – apie 60 milijardų – būtų panaudota užkamšyti tą Ukrainos biudžeto spragą. Likusieji pinigai būtų suteikti karinei paramai, kas irgi yra be galo svarbu, nes reikia atsilaikyti prie labai sudėtingos situacijos ir artėjančios žiemos fronte.“
Kaip pasakoja V. Sinkevičius, rastas mechanizmas yra itin sudėtinga ir būtų vykdomas europiniu mastu.
„Europos Sąjunga nupirktų kaip obligacijas ir jos būtų kaip garantija visų 27 valstybių. Rastas tas finansinis mechanizmas, kur rizika yra pasidalinama arba, sakykim taip, ta rizika yra prisiimama, bendra europinė, ko ir norėjo Belgijos ministras pirmininkas. Ir, aišku, tos rizikos taip pat turi būti suvaldytos. Nepamirškime, kad tas pats Belgijos biudžetas iš tiesų uždirba tikrai nemažus pinigus iš laikomų aktyvų, jų apmokestinimo ir taip toliau. Aišku, kad Belgija mato riziką ir dėl to tas sprendimas buvo nepriimtas“, – sako europarlamentaras.
Kaip galėtų keršyti Rusija?
Rusija perspėja dėl atsako. Kremlius jau buvo skelbęs, kad galėtų perimti „nedraugiškų valstybių“ turtą kaip kompensaciją už įšaldytų lėšų panaudojimą.
„Mes suprantame, kad tai yra bet kokio Vakarų ir Europos Sąjungos valstybių turimo turto paėmimas. Aišku, tai būtų neteisėta tarptautinės teisės požiūriu, bet iš esmės turbūt jie vienintelį šį įrankį ir teturi. Nemanau, kad ten yra tiek suinvestuota, kad tai turėtų kažkokį labai skausmingą poveikį apskritai Europos Sąjungos valstybėms. Turbūt vienintelis toks veiksmingas įrankis. Aišku, Rusija kartais išradinga ir maža ko dar gali sugalvoti“, – sako D. Žalimas.
Vis dėlto jis primena, kad investicijos ar verslai Rusijoje visuomet yra rizikingi.
„Turint reikalų su Rusija reikia susitaikyti su tuo, kad bet koks turtas nebėra mūsų. Teisiškai jis gal dar lieka mūsų, tačiau Rusija bet kuriuo metu ir bet kokiu pretekstu – nebūtinai šiuo – gali tą turtą paimti ir jį panaudoti. Nereikia turėti iliuzijų dėl Rusijos geranoriškumo. Tiesiog reikėtų patiems sau mintyse visa tai nurašyti. Kaip ir, pavyzdžiui, analogiška situacija su Lietuvos vežėjų turtu. Turime pripažinti, kad geranoriškumo iš Rusijos arba Baltarusijos režimo tikėtis neverta ir praktiškai reikėtų tai nurašyti kaip nuostolius. Aišku, vis dėlto neatmetant pastangų kiek įmanoma tą turtą susigrąžinti“, – teigia politikas.
Jei Europai nepavyks susitari dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, taip bus pademonstruotas silpnumas, teigia europarlamentaras.
„Teisiškai tikrai problemų nėra. Deja, visada yra politinės valios trūkumas arba nerandama bendros pozicijos. Bet koks atsitraukimas šituo klausimu iš esmės liudytų Europos silpnumą. Tada nereikia stebėtis, kad mūsų nėra prie derybų stalo. Trūksta strateginės iniciatyvos ir lyderystės. Tai, kad nebuvo greitos reakcijos, o reikėjo pakankamai kietos reakcijos pasakant, kad toks planas Europai nepriimtinas. Kad be Europos jo būti apskritai negali, nes ten yra kalbama už Europą.
Šituo klausimu dėl įšaldytų aktyvų taip pat reikia demonstruoti lyderystę. Jeigu jos nebus gruodžio mėnesį, tai tada mes tikrai galime pamiršti apie kokį nors dalyvavimą šitose taikos derybose. Kol kas tai yra toks labai keistas procesas. Europa tada tikrai neįgyvendins jokių savo tikslų ir visose kitose srityse, nes sprendimai yra rasti. Galima dar ir dar kartą patikinti visus, kurie susirūpinę dėl tokių sprendimų ar jų pasekmių. Kalbant plačiau ir apie taikos planus, tai kas trukdė Europai visa tai padaryt dar iki amerikiečių? Niekas netrukdė, bet to nebuvo. Tai mes tikrai nebūsime lygiaverčiai derybų partneriai, o tapsime tiesiog derybų objektais. Už mus nutars, ką ir kaip turime daryti“, – perspėja D. Žalimas.