Prasto matomumo sezonu stabdžiai ypač svarbūs
Vėlyvą rudenį ir žiemą gerų stabdymo savybių aktualumas išauga labiausiai. Didesnę paros dalį tvyro tamsa, dažnai lyja lietus, palaistantis asfaltą taip, kad šis sugeria net ir geriausių žibintų skleidžiamą šviesą, piko valandos praeina tamsoje, kai priešpriešon atvažiuojančių automobilių žibintai aplinkos matomumą sumažina tiek pat, kiek tirštas rūkas.
Būna situacijų, kai net apšviestose miestų gatvėse sunku matyti ir orientuotis, o tuo metu užmiestyje kliūtys – nepavyzdingi, atšvaitų nesegintys pėstieji ar laukiniai žvėrys – gali atsirasti tiesiog „iš niekur“.
Vairuotojai šiuo metų laiku raginami būti atidesni, važiuoti mažesniu, saugiu greičiu, tačiau ir tai neapsaugo nuo eismo įvykių. Didesnį saugumą gali užtikrinti geras ir efektyvus stabdymas. Tam reikia automobilio su sezonui pritaikytomis geromis padangomis, tinkamai veikiančiais stabdžiais bei mokėjimo teisingai jais naudotis.
Kodėl gerai stabdanti transporto priemonė yra tokia svarbi? Ji leidžia išvengti avarijos arba iki minimumo sumažinti jos pasekmes, nes net ir kelių metrų stabdymo kelio skirtumas gali turėti didelį poveikį. Kokį?
5 metrai – daug ar mažai?
Galima panagrinėti vokiškus palyginamuosius testus. Štai autoritetingas leidinys „Auto Bild“ palygino du krosoverius – „Kia Sportage“ ir „Suzuki Across“. Žinoma, retas Lietuvoje matė šį „Suzuki“, bet jo originalusis brolis dvynys „Toyota RAV4“ ne vienerius metus lipa į populiariausių naujų automobilių trejetuką.
Stabdymo bandyme „Kia Sportage“ nuo 100 km/val. iki nulio sustojo per 34,6 metro, o „Suzuki Across“ – per 39,4 metro. Skirtumas – beveik 5 metrai. Tai neatrodo daug, vos automobilio kėbulo ilgis. Tačiau pažvelgus į kitą testą, kuriame daugiau duomenų, perspektyva gali pasirodyti kitokia.
Vokietijos automobilininkų asociacija ADAC lygino žiemines ir vasarines padangas tomis pačiomis sąlygomis – vasarą. Tas pats automobilis, skirtingos padangos, ir štai kaip skyrėsi stabdymo testo rezultatas.
Vasarą automobilis su vasarinėmis padangomis nuo 100 km/val. visiškai sustojo per 36,3 metro, o su žieminėmis – per 41,9 metro. Panašus – 5,5 metro – skirtumas. Štai įdomus matmuo: kai automobilis su vasarinėmis padangomis visiškai sustojo, automobilis su žieminėmis vis dar judėjo 36,6 km/val. greičiu.
Taigi sugretinus šiuos testus galima teigti, kad kai „Kia Sportage“ visiškai sustoja, tame pačiame taške „Suzuki Across“ vis dar gali judėti didesniu nei 30 km/val. greičiu. Tokiu tempu kliudžius žmogų, pasekmės gali būti itin skaudžios pėsčiajam, o atsitrenkus, pavyzdžiui, į briedį – ir automobilio vairuotojui bei keleiviams, nes numušti ilgakojai gyvūnai dažnai visu savo svoriu krenta ant stogo.
Svarbūs svoris, padangos ir stabdžiai
Kaip pabrėžia VILNIUS TECH universiteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis, fizika veikia taip, kad didesnę judančią masę sunkiau sustabdyti. Ne ką mažesnę įtaką stabdymo efektyvumui turi ir geros padangos bei, žinoma, stabdžiai, neprarandantys savo savybių net ir per kelis stabdymus.
„Kiek pastebėjome „Lietuvos metų automobilio“ bandymuose, didelę įtaką stabdymo efektyvumui daro automobilio svoris. Prisimenu vienus metus, kai lengvas „Dacia Duster“ stabdė taip pat gerai, kaip sportišką pakabą, labai plačias padangas ir galingus stabdžius turintis „BMW X5“, – pasakoja V. Žuraulis.
Kitame bandyme „Auto Bild“ žurnalistai lygino „Kia Sportage“ su originaliuoju „Toyota RAV4“, atliko kelis stabdymus. Stabdant su šaltais stabdžiais, „Kia“ nuo 100 km/val. sustojo per 33,9 metro, o su įšilusiais – per 33,6 metro. „Toyota“ tomis pačiomis sąlygomis pademonstravo 36,5 ir 37,9 metro rezultatus. Taigi, kai šylant stabdžiams „Kia“ išlaikė savybes ir netgi šiek tiek pagerino rezultatą, „Toyota“ stabdymo kelias pastebimai – beveik 1,4 metro – pailgėjo.
Žinoma, geriausiai stabdo sportiški, lengvi, žemi automobiliai su galingais stabdžiais, tačiau vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad kasdieniame važinėjime jie nėra būtini, o tikrus sportinius stabdžius, norint pajusti geriausią jų efektyvumą, dar reikia sušildyti.
„Jeigu į kelią netikėtai išbėgs vaikas, gali labai pasigailėti, kad neturi gerų stabdžių ir padangų. Bet mes žinome, kad greičiausiai eilinis vairuotojas nepirks „Ferrari“ arba tarnybinio automobilio neapaus sportinėmis ar aukščiausio lygio „premium“ padangomis. O modernus vidutinis segmentas, važiuojant be rizikos, taisyklių ribose veikia gerai“, – pažymi saugaus vairavimo ekspertas.
Kaip stabdyti teisingai?
Tiek ekstremalaus, tiek ekonomiško vairavimo mokymus dėstantis A. Pakėnas sako, kad svarbiausia – mokėti tinkamai sustabdyti automobilį, nes, pasirodo, didžioji dauguma žmonių nemoka išnaudoti viso stabdymo potencialo.
„Kai vedame avarinio vairavimo mokymus, pastebime, kad didžiulė dalis vairuotojų ekstremalioje situacijoje stabdžius spaudžia nepakankamai ir neišnaudoja efektyvumo. Tai kyla iš naratyvo: „tik nestabdyk staigiai, į galą atsitrenks“. Ir žmonės, nesuprasdami to iki galo, pradeda bijoti, išsigąsta, kai ABS pradeda traškėti, o 95 proc. paprastų vairuotojų tuo metu pradeda atleidinėti stabdį. Juk vairavimo mokykloje niekas nemoko ekstremaliai stabdyti“, – aiškina pašnekovas.
Visi modernūs automobiliai turi tiek stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS), tiek slydimą ištaisančią stabilumo kontrolę (ESP). Ekstremalios situacijos metu stabdį reikėtų spausti staigiai ir iki pat galo. Lenktynininkai ne veltui naudoja posakį „kalti per stabdžius“ – taip ir turėtų atrodyti teisingas veiksmas.
Tuomet pradeda veikti ABS, kuri labai mažais impulsais atleidžia stabdžių kaladėles nuo disko, neleisdama ratams užsiblokuoti ir čiuožti. Taip išauga efektyvumas ir ši sistema leidžia automobilį valdyti net ir agresyviai stabdant. Kai ji veikia, stabdžių pedalas vibruoja – ir tai yra normalu: jo tikrai nereikia atleisti, o kaip tik visa jėga spausti toliau. Taip pasiekiamas didžiausias stabdymo efektyvumas.
Tokios sistemos leidžia, esant maksimaliam stabdymui, sukti vairą – automobilis gali keisti trajektoriją ir padėti išvengti kliūties.