„Praėjusią savaitę didelę įtaką elektros kainų augimui turėjo reikšmingai išaugęs elektros vartojimas ir mažėjusi vėjo elektrinių generacija“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Jis priduria, kad elektros kainai taip pat įtakos turėjo Rygos kombinuoto ciklo pirmojo bloko remonto darbai ir Elektrėnų komplekso 9 bloko planinis remontas.
Bendrovės duomenimis, Latvijoje praėjusią savaitę elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 123 eurus už MWh.
Skelbiama, kad elektros vartojimas Lietuvoje augo 8 proc. iki 286 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 47 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros energijos – 17 proc. mažiau nei prieš savaitę.
„Kiek neįprasta matyti tokį didelį vartojimo rodiklį jau lapkritį. Tačiau tai galima paaiškinti vis dažniau šildymui naudojama elektros energija ir šaltais orais“, – nurodo D. Šikšnys.
Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės, nors jų gamyba mažėjo 42 proc. iki 63 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba išaugo 65 proc. ir siekė 38 GWh, hidroelektrinės pagamino 18 GWh, o kitos elektrinės – 15 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 28 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 12 proc.
Be to, bendras elektros importo kiekis augo 19 proc. iki 171 GWh. Skaičiuojama, kad 59 proc. elektros buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. – iš Latvijos , o likę 5 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę sumažėjo 34 proc. iki 17 GWh. Į Lenkiją buvo nukreipta 90 proc. eksporto, o likę 10 proc. – į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 49 proc. Lenkijos ir 33 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ – 1 proc. Švedijos ir 85 proc. Lietuvos kryptimis.