Žinią apie uždaromą hostelį antradienį pirmasis pranešė portalas 15min.
Jo vadovas P. Brazlauskis „Delfi“ pasakojo, kad ilgą laiką pastatas, kuriame svečius priimdavo įstaiga, buvo nuomojamas iš valstybės. Turto bankas yra paskelbęs, kad jį pardavinės kitų metų vasarą.
„Mes negalime vykdyti veiklos, nes tai yra sezoninis verslas. Jei turėsime susirinkę avansus, prisirinksime daug rezervacijų, bus didelė problema, jei atvyks žmonės, kurie bus susimokėję ir pamatys, kad neturi kur gyventi.
Šią vasarą surizikavome ir neužsidarėme, bet antrą kartą taip rizikuoti būtų per daug daug drąsu. Vieną dieną pardavimas vis tiek įvyks“, – paaiškino P. Brazlauskis.
Įstaiga nebedirba nuo lapkričio 1 dienos.
Apskritai hostelis veikė nuo 1994 metų, o pats P. Brazlauskis jam vadovauti ėmė nuo 2013 metų.
Mėgo jaunimas
Pagrindiniai klientai, kaip nurodė pašnekovas, buvo jauni žmonės.
„Klientų kaip ir užteko. Tik kad verslas kiekvienais metais pelno nešdavo vis mažiau, nes viskas brangsta, kyla darbo užmokestis, brangsta patalpų išlaikymas. Bet iš esmės dirbti galima. Jaunimo buvo visais laikais, Lietuvoje hosteliai gal nėra populiarūs, bet iš užsienio atvažiavęs jaunimas žinojo, kur važiuoja. Kai užsidarėme, Booking.com platformoje turėjome geriausią reitingą per visą savo veiklos istoriją, aštuonetą, kas yra labai gerai“, – dalijosi vadovas.
Anot jo, šioje rinkoje pasitaikydavo ir ne visai sąžiningų konkurentų.
„Teoriškai hosteliams reikia higienos paso, bet ne visi jį turi – Visuomenės sveikatos centras ne visus patikrina, yra spragų. Yra, kas dirba be higienos paso, arba, pavyzdžiui, išsiima verslo liudijimą ir pradeda nuomoti pavadinęs hosteliu, nors tai iš esmės nėra hostelis. Tada porą kartų tokiame „hostelyje“ pabuvęs žmogus jau gali visą likusį gyvenimą nenorėti važiuoti į tokią vietą. Konkurencija visada buvo, bet jei esi didesnis, tai nėra baisus dalykas“, – situaciją rinkoje apibūdino P. Brazlauskis.
Rudenį hostelyje dirbo 9 žmonės, dauguma jų – ukrainietės. Pašnekovas įžvelgė, kad įsigaliosiantis reikalavimas su klientais dirbantiems užsieniečiams būti išsilaikius lietuvių kalbos egzaminus taip pat kelia savų iššūkių.
„Priversti suaugusias moteris, kurios čia ne gero gyvenimo ieškoti atvyko, išmokti lietuvių kalbą yra sudėtinga. Šitas poreikis pas mus yra minimalus, nes didžioji dalis klientų yra kalbantys angliškai arba rusakalbiai. Mums lietuvių kalba nėra būtina, bet jeigu padarys, kad dirbantys su klientais turi mokėti lietuviškai… Tada dar viena bėda ateina pavasarį, nes tai sezoninis verslas, dirbti nebūtų kam. Lieki vienas pats ir tąsaisi per naktį. Tokia perspektyva nevilioja, nes per pandemiją daug žmonių išėjo iš turizmo. O mums dėl darbuotojų reikia konkuruoti su viešbučiais, kur yra kitos kainos ir kitos algos“, – apie sunkumus kalbėjo vadovas.