Teigiama, kad artėjant ketvirtiems karo metams rusai vis kritiškiau vertina būtent centrinę valdžią. „Levada“ centro apklausa rodo, kad gubernatorių palaikymas nesikeičia, o federalinės valdžios institucijų reitingai krenta.

Parlamentą teigiamai vertina tik 56 proc. žmonių – tai mažiausias palaikymas per pastaruosius metus. Palyginti, prieš trejus metus palaikymas buvo maždaug 15 procentinių punktų didesnis. Vis daugiau žmonių nepatenkinti: 34 proc. apklaustųjų aiškiai nurodė, kad nepritaria parlamento darbui.

Vyriausybės reitingai taip pat smunka žemyn. Vyriausybės palaikymas sumažėjo iki 67 proc. Tai žemiausias rodiklis per dvejus metus ir 9 procentiniais punktais mažiau nei gegužę.

Premjero Michailo Mišustino asmeninis reitingas smuko dar labiau: tik 69 proc. pritaria jo veiklai, palyginti su 76 proc. vasarą. Tai blogiausias jo rezultatas per dvejus metus ir vienas ryškiausių nuosmukių.

Labai sumažėjo ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo palaikymas. Kadangi jis nedalyvauja dabartinėse derybose dėl konflikto ir sklando gandai, jog Kremlius juo nepatenkintas dėl nesėkmingų susitarimų su Vašingtonu, jo reitingas smuko iki 17 proc.

Palyginti, 2010 m. jis nuolat patekdavo į populiariausių politikų sąrašą, o jo palaikymas tuomet siekė apie 30 proc.

Oficialiai 84 proc. apklaustųjų teigia pritariantys Rusijos prezidento Vladimiro Putino darbui. Tačiau kai žmonių prašoma savarankiškai įvardyti politiką, kuriuo jie pasitiki, V. Putiną mini tik 48 proc. respondentų. Tai mažiau nei pusė ir žemiau žiemos 2024 m. rodiklio (56 proc.). Palyginti, po Krymo aneksijos 2014 m. V. Putinu pasitikėjo net 66 proc. žmonių – tai buvo rekordas.

Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ palaikymas sumažėjo iki žemiausio lygio per dvejus metus ir dabar siekia 37 proc. Piko metu, karo pradžioje 2024 m. vasarį, partijos reitingas buvo apie 50 proc. „Teisingosios Rusijos“ reitingai taip pat smuko: po to, kai partiją paliko jos lyderiai, tarp jų ir Zacharas Prilepinas, palaikymas sumažėjo iki maždaug 4 proc.

Anksčiau „Bloomberg“ rašė, kad V. Putino karas prieš Ukrainą vis labiau daro įtaką rusų kasdienybei – Rusijos ekonomikos vis labiau silpsta. Analitikų teigimu, situacija gyventojams blogės tol, kol valdžia nesuvoks, kad ekonomika ritasi į prarają. Gyventojai jau mažina išlaidas maistui. Rugsėjį ir spalį pieno, kiaulienos, grikių ir ryžių pardavimai sumažėjo 8–10 proc.