Anot žymiausios lietuvių etnologės Pranės Dundulienės, senovės lietuviai po Saulės labiausiai garbino Mėnulį – laikė jį moterimi ir vadino Lela Menelia. Nors vėlesniais amžiais mėnulis tapo vyriškos giminės, moterų ryšys su juo išliko – nusiėmusios skaras, jos melsdavosi jaunam mėnuliui ir prašydavo geros sveikatos, laimės ir vaisingumo.
Galimą moteriškumo ir mėnulio ryšį patvirtina kalbos etimologija. Ne tik lietuvių kalboje žodis „mėnesinės“ giminingas „mėnuliui“. Lotyniškas mensis reiškia „mėnuo“, iš jo kilęs ir terminas menstruatio. Graikiškas mēn vartojamas tiek mėnesiui, tiek mėnuliui apibūdinti.
„Senovės rašytiniuose šaltiniuose – Babilono, Graikijos mitologijose – taip pat galima rasti sąsajų: Mėnulio deivės buvo siejamos su moteriškumu, vaisingumu, mėnesinėmis. Žinoma, pirmykštės civilizacijos buvo neatsiejamos nuo gamtos ritmų. Ko nepasakysi apie mus – mėnulį stebime žymiai rečiau“, – sako akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė.
„Pati niekada specialiai neieškojau ryšio tarp savo pacienčių ciklų ir mėnulio fazių – šiuolaikinės moterys jų paprasčiausiai neseka. Bet kai pasigilini į mokslinius tyrimus, matai, kad tam tikrais laikotarpiais tikrai galėjo būti laikinai pastebimos sąsajos tarp mėnulio fazių ir moterų, ypač tų, kurių ciklas yra 29 dienos“, – sako akušerė-ginekologė Rasa Mackevičienė.
Gydytojos manymu, priežastis – biologinė. „Mėnulio šviesa keičia nakties šviesos lygį, o tai veikia melatonino – miego hormono – gamybą. Melatoninas savo ruožtu reguliuoja daugelį cirkadinių mechanizmų, įskaitant reprodukcinę sistemą“, – aiškina R.Mackevičienė.
Vertina skeptiškai
Akušerė-ginekologė dr. Lina Mockevičienė teoriją apie menstruacijų ir mėnulio fazių ryšį vertina atsargiau. „Liaudies išmintis kalba daug ką. Visgi, kalbant apie mokslu pagrįstą mediciną, jokių rimtų ir patikimų, didelės imties tyrimų, patvirtinančių menstruacijų ir mėnulio fazių ryšį, aš nežinau“, – teigia medikė.
Jos nuomone, didesnį poveikį moterų sveikatai daro ne kosminiai ritmai, bet aplinkos veiksniai: „Menstruacijų ciklai priklauso nuo streso, nuo darbinių situacijų, šeiminių aplinkybių ir nuo atmosferoje esančio energetinio lauko. O menstruacijų ir mėnulio fazių sąsaja yra labiau prielaida, ne faktas.“
Ryšį sutrikdė ekranai
Ar tai mitas ar tikrovė, aiškinosi ir Vokietijos Viurcburgo universiteto neurobiologė Charlotte Helfrich-Förster. 2021 metais ji su komanda išanalizavo daugiau nei 11,5 tūkst. menstruacijų įrašų, surinktų per 70 metų iš 176 moterų. Kai kurios tyrimo dalyvės savo ciklus kruopščiai dokumentavo net tris dešimtmečius – nuo jaunystės iki menopauzės.
Tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „Science Advances“, atskleidė netikėtą faktą. Moterys, kurių natūralus ciklas truko 29–30 dienų (beveik tiek pat, kiek mėnulio fazių ciklas – 29,5 dienos), iki 2010 metų statistiškai reikšmingai dažniau turėjo mėnesines per pilnatį arba jaunatį. Sinchronizacija buvo pastebima tiek kiekvienos moters cikluose atskirai, tiek bendrai visoje populiacijoje.
„Nusprendžiau palyginti duomenis iki 2010-ųjų ir po jų“, – pasakoja Ch. Helfrich-Förster ispanų leidiniui „El País“. Jos atradimas: „Tuo metu rinkoje pasirodė LED lemputės, pakeitusios įprastas, o žmonės vis daugiau naudojosi ekranais, spinduliuojančiais mėlyną šviesą, kuriai mūsų organizmas jautrus.“
Mėlyna šviesa, anot tyrėjos, itin stipriai veikia biologinius ritmus – ji slopina melatonino, miego hormono, gamybą efektyviau nei bet kokia kita šviesos spalva. Būtent šis hormono sutrikimas, mokslininkės nuomone, gali paveikti ir moterų reprodukcinius ciklus
Po 2010 metų sinchronizacija tarp moterų ciklų ir mėnulio fazių beveik visiškai išnyko.
Vienintelė išimtis – sausis, kai Žemė būna arčiausiai Saulės, ir mėnulio gravitacinis poveikis santykinai stipresnis.
Tiesa, gravitacinis mėnulio poveikis – vis dar mįslė, tvirtina Ch.Helfrich-Förster: „Mėnulis sukelia potvynius ir atoslūgius, bet kaip tai jaučia žmogaus kūnas? Galbūt jaučiame netiesioginius efektus – atmosferos slėgio pokyčius per mėnulio ciklą, bet tikslaus atsakymo nežinau.“
Įdomu, kad panašų efektą pastebėjo ir kiti mokslininkai. Argentinoje tyrę čiabuvių bendruomenes, gyvenančias be elektros, tyrėjai pastebėjo, kad moterų ciklai ten vis dar linkę sinchronizuotis su mėnulio fazėmis. O Sietle, kur buvo tiriamos technologijų apsuptyje gyvenančios studentės, sinchronizacija buvo žymiai silpnesnė. Vis dėlto, kaip tiksliai mėnulis veikia moterų ciklus – ar per gravitaciją, ar per šviesą, – mokslui vis dar neaišku.
Ar galima atkurti ryšį?
Murcijos universiteto chronobiologė María de los Ángeles Rol de Lama sako, kad vokiečių tyrimo rezultatus derėtų interpretuoti atsargiai: „Tai koreliacija, ne priežastinis ryšys. Per pastaruosius 15 metų pasikeitė ne tik apšvietimas – pasikeitė mityba, judėjimo įpročiai, kontraceptikų vartojimas, net oro tarša.“
„Būtų naudinga turėti tikslių duomenų apie tyrimo dalyvių apšvietimo lygį namuose. Ar jos naudojo užuolaidas? Ar miegojo su telefonais šalia lovos? Be šių detalių sunku daryti galutines išvadas“, – tyrimą komentuoja prancūzų chronobiologas Claude’as Gronfieris.
Vis dėlto ekspertai sutaria – ryšys tarp dirbtinės šviesos ir sutrikusių biologinių ritmų yra neginčijamas. „Net jei mėnulio įtaka būtų mitas, LED ir ekranų poveikis – tikrai ne, – sako C.Gronfieris. – Matome, kaip auga nemigos, depresijos, metabolinių sutrikimų statistika – visa tai susiję su cirkadinių ritmų sutrikimu.“
Tai patvirtina ir šiemet paskelbtas tyrimas, atliktas NRI medicinos institute Indijoje. Jis skelbia, kad ilgas ekranų naudojimas gali paveikti moterų fiziologiją, įskaitant menstruacijų ciklą. Tyrėjai pastebėjo, kad gyvenimo būdo veiksniai – lėtinis stresas, sėdimas gyvenimo būdas, vėlyvas miegas – gali dar labiau trikdyti natūralius ritmus. Ypač jautriai į tai reaguoja reprodukcinė sistema: sutrinka melatonino gamyba, hormonų pusiausvyra, o ciklas tampa nereguliarus.