„Saxo Bank“ paskelbė kasmetines „šokiruojančius prognozes“ 2026 metams.
Danijos „Saxo Bank“ paskelbė „šokiruojančius prognozes“ 2026 metams. Jos susijusios su serija mažai tikėtinų ir nepakankamai įvertintų įvykių, dėl kurių, tačiau, „pasaulio rinkas gali nušluoti galinga banga“.
Tarp dabartinių prognozių – aukso kainos kilimas iki 10 tūkst. dolerių už unciją, virtualus generalinis direktorius, vadovaujantis didelei korporacijai, kriptovaliutų ir JAV dolerio žlugimas.
„Saxo Bank“ pabrėžia, kad jo kasmet skelbiamos „šokiruojančios prognozės“ – „tai ne vidinis požiūris ar prognozė; tai mažai tikėtini eksperimentai, skirti paaštrinti diskusiją apie tai, kas gali atsitikti, jei įvykiai susiklostytų netikėtai“.
Anksčiau banko analitikai sėkmingai prognozavo aukso kainos kilimą iki 3 tūkst. JAV dolerių už unciją, pasaulines ginklavimosi lenktynes ir didelį Donaldo Trampo (Donald Trump) importo muitų poveikį pasaulio rinkoms.
Kalbėdami apie 2026 m., banko analitikai mato didelę grėsmę augančiame dirbtinio intelekto poveikyje.
Kaip teigiama prognozėje, „DI sistemos įsiskverbs į visas sritis – nuo finansų iki logistikos. Jos optimizuos, automatizuos ir sujungs įmones tarpusavyje. Viskas prasidės nuo kelių nedidelių sutrikimų, kurie augs kaip sniego gniūžtė ir peraugs į visapusišką krizę“.
Algoritmų sutrikimai sukels rinkos griūtį – „bukas DI nušluos iš rinkos trilijoną dolerių“.
Gamybos ir tyrimų centruose pramoniniai robotai, veikiantys pagal klaidingus DI komandas, taps priežastimi kelių rimtų avarijų ir žmonių mirčių. Visų sektorių valdybos supras, kad didelė dalis jų skaitmeninės infrastruktūros buvo tyliai pertvarkyta sistemomis, kurių niekas iki galo nesupranta.
Atsakant į tai, atsiras nauja profesija – „DI sanitarai“, tai bus aukštos kvalifikacijos programuotojai, kuriems bus pavesta stebėti, neutralizuoti ir atkurti neveikiančias sistemas.
Trilijonai dolerių bus investuoti į kritiškai svarbių procesų atkūrimą, apsaugą ir supaprastinimą. Vyriausybės skubės įvesti skaidrumo ir saugumo reikalavimus, nes visuomenės pasitikėjimas autonominėmis technologijomis sumažės.
Bus įvesti privalomi valdymo elementai, kuriuose dalyvaus žmogus, atkūrimo architektūra, kilmės žurnalai, modelių registrai ir apsaugoti avariniai mechanizmai.
Dar viena technologinės apokalipsės priežastimi gali tapti kvantiniai kompiuteriai.
„2026 m. ateis „Q diena“ – momentas, kai galingas kvantinis kompiuteris įrodys, kad gali įsilaužti į šiandien labiausiai paplitusius skaitmeninio saugumo standartus. Susirašinėjimo, bankinių pervedimų, kriptovaliutų piniginių ir korporacinių sistemų šifravimas žlugs.
Pirmosios tai pajus finansų rinkos, ypač kriptovaliuta. Seni bitkoinų adresai taps pažeidžiami, o tai privers biržas įšaldyti lėšų išėmimą. Bitkoinas nukris iki nulio. Baimė persismelks ir į tradicines finansų rinkas, nes žmonės praras pasitikėjimą savo bankais, pradės kaupti grynuosius pinigus, pirkti auksą ir sidabrą.
Dėl to aukso kaina sparčiai išaugs iki 10 tūkst. JAV dolerių, nes tai bus patikimiausias turtas be slaptažodžių ir PIN kodų“, – teigiama banko prognozėje.
Didėjanti DI įtaka gali lemti tai, kad didelės korporacijos vadovu gali tapti virtualus generalinis direktorius.
„Saxo Bank“ pažymi, kad viena iš „Fortune-500“ sąraše (500 didžiausių JAV įmonių) esančių įmonių generaliniu direktoriumi paskirs įmonės viduje išmokytą dirbtinio intelekto modelį.
Direktorių valdyba suteiks DI modeliui teisę pasirašyti sutartis pagal griežtus apribojimus, apimančius kapitalo išlaidas, kainodarą, logistiką, personalo samdymą ir susijungimų bei įsigijimų analizę.
Įmonės įstatuose bus griežtai nustatyti trys tiksliniai rodikliai – pelnas, lojalumo indeksas ir darbuotojų pasitenkinimas, todėl šis DI modelis negalės didinti vieno iš rodiklių kitų sąskaita.
Visuomenė ir profesinės sąjungos virtualaus generalinio direktoriaus paskyrimą sutiks priešiškai. Tačiau gana greitai skepticizmas bus pakeistas imitavimu. Naujo tipo valdymo efektyvumas paskatins kitas bendroves kurti savo DI modelius vadovavimui, tačiau labiau kontroliuojamus žmogaus.
Banko analitikai mato augančią grėsmę doleriui iš Kinijos juanio. „Saxo Bank“ mano, kad 2026 m. „dolerio dominavimas bus sugriautas auksinio juanio“.
Kaip teigiama prognozėje, „Kinija nustebins pasaulį, paskelbdama apie žymų aukso atsargų padidėjimą, viršijantį anksčiau paskelbtą kiekį ir pakankamą, kad pranoktų oficialias JAV atsargas“.
Netrukus po to Pekinas paskelbs, kad juanis dabar yra iš dalies užtikrintas auksu. Praktikoje tai reiškia, kad turėtojai gali iškeisti juanį į fizinį auksą. Gana greitai vis daugiau sandorių su energijos ištekliais ir žaliavomis bus atliekama auksiniais juaniais.
Investuotojai ir rezervų turėtojai sumažins investicijas į JAV iždo obligacijas, doleris susilpnės, o jo dalis pasaulio rezervuose sumažės trečdaliu.
Kalbėdami apie politines prognozes, banko analitikai tikisi, kad Didžioji Britanija pradės artėti prie ES.
Premjeras Keiras Starmeris pradės derybas dėl sugrįžimo į ES „užkulisiniais keliais“ – pasitelkdamas dvišalius muitų susitarimus, kurie iš esmės užtikrins vienodas prekybos sąlygas ES ir Didžiosios Britanijos įmonėms.
Didžiojoje Britanijoje tai sukels „Brexit“ šalininkų pasipiktinimą, kurie Starmerio derybas pavadins „didžiausia išdavyste nuo Sueco kanalo laikų“. Svarų sterlingas iš pradžių smarkiai pakils, tada nukris, o britų įmonės vėl turės prisitaikyti prie naujų prekybos santykių su ES.
Tarp kitų „šokiruojančių prognozių“ 2026 metams – vaistų nuo nutukimo naminiams gyvūnams pateikimas į rinką; Taylor Swift vestuvės, kurių ažiotažas stimuliuos ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomiką; Elonas Muskas išleis savo kompanijos „SpaceX“ akcijas, susiejant jų vertę su sėkmingu kosmoso tyrinėjimu, ir JAV Demokratų partijos pergalė Kongreso tarpiniuose rinkimuose.