Europos šalys stengiasi užtikrinti, kad būtų išsaugota Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, Suomijos televizijos kanalui MTV3 sakė A. Stubbas.
„Tačiau realybė tokia, kad taika gali būti gera, bloga arba koks nors kompromisas“, – teigė jis.
„Realybė tokia, kad ir mes, suomiai, turime pasirengti akimirkai, kai bus pasiekta taika, o visos teisingos taikos sąlygos, apie kurias tiek daug kalbėjome pastaruosius ketverius metus, vargu ar bus įvykdytos“, – pridūrė Suomijos vadovas.
Jis plačiau nekalbėjo apie tai, ką neteisinga taika reikštų Suomijai, kuri turi 1 tūkst. 340 km ilgio sieną su Rusija. Ši Šiaurės šalis 2023 m. gruodžio mėnesį uždarė savo rytinę sieną su Rusija, kai tarp abiejų šalių didėjo įtampa dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.
A. Stubbas, kuris palaiko glaudžius ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pažymėjo, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis paaiškės, ar diplomatinės pastangos, kuriomis siekiama nutraukti karą, duos rezultatų.
A. Stubbas taip pat nurodė manantis, kad Jungtinės Valstijos siekia gauti ekonominės naudos iš taikos Ukrainoje.
„Tokia realybė. Esame situacijoje, kurioje Jungtinės Valstijos, tarpininkaudamos taikos procese, taip pat investuoja į įvairius susitarimus, tokius kaip mineralų atsargos Ukrainoje. Gali būti, kad sprendimas dėl regionų taip pat tam tikru būdu susijęs su prekyba“, – dėstė jis.
Jis skeptiškai įvertino perspektyvą, ar Rusija pritars naujausiai plano, skirto nutraukti karo veiksmus, versijai, tačiau sakė, kad „mes judame link tam tikrų paliaubų ir taikos“.
A. Stubbas nurodė, kad buvo sunku skaityti pradinį 28 punktų JAV planą, kurio turinys buvo atskleistas praėjusį mėnesį.
Pasirodžius pradiniam planui, kuriame buvo atsižvelgta į daugelį maksimalistinių Maskvos reikalavimų, buvo mesti kaltinimai, kad Rusija dalyvavo jo rengimo procese, tačiau Vašingtonas tai neigia.