„Kokios yra rizikos, jeigu bus neteisinga taika? Gerai, ugnies nutraukimas yra pats svarbiausias, toliau taikos derybos tęsis, tai yra diplomatinis, politinis procesas. Bet jeigu parodysime pasauliui, kad Rusija laimėjo – tada aš nežinau, kas bus sekantis.

Tiktai paskatinsime agresorių imtis kitų veiksmų (…) – ir kur kitą dieną arba kitą kartą jie bus? Kur Rusijos kariuomenė stovės? Gal jau prie mūsų sienų? Tai šitas dalykas mane labiausiai neramina“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Taip, žmonių gyvybės pačios svarbiausios, turime remti Ukrainą toliau, kaip rėmėme, ir viso pasaulio politikai, ypatingai Vakarų pasaulio, kurie išpažįsta Vakarų vertybes, turi spausti Rusiją visokiomis priemonėmis (…), kad ta pati taika arba ugnies nutraukimas turėtų būti ukrainiečių sąlygomis“, – dėstė jis.

Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją apie taikos derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje, R. Vaikšnoras pažymėjo, jog dabartiniai signalai nėra geri.

„Diplomatai ir politikai gal žino daugiau tų visų niuansų. Aišku, tai nėra gerai, tai yra signalas“, – aiškino generolas.

„Rusija kiekvieną dieną po kelis metrus, po kelis kilometrus Ukrainos teritorijos užima ir tą reikia suprasti. Mes kažkaip dar nesugebame aprūpinti ukrainiečių pakankama ginkluote, įranga, technika, kad jie galėtų atsispirti ir sustabdyti rusų puolimą. Čia turbūt yra tas realybės klausimas, kad mes galime turėti tokį norą, kad staiga ukrainiečiai padarytų kažkokį lūžį, bet jie negali padaryti lūžio fronte arba kare, jeigu jie neturi priemonių tą padaryti“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį vykusios svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijų klausimo. 

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, anksčiau pareiškęs, kad jo pajėgos yra pasirengusios toliau kovoti, kad pasiektų pradinius Rusijos karo tikslus. 

Susitikimas buvo labai svarbus Ukrainai po savaitę trukusios diplomatijos, kurios centre buvo JAV taikos planas, peržiūrėtas spaudžiant Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje.

Vaikšnoras apie EIM iniciatyva rengiamą oro erdvės gynybą: reikia valdyti lūkesčius, turėti kantrybės

Visuomenei reikia valdyti savo lūkesčius ir turėti kantrybės, kol verslas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) bei kitomis institucijomis vysto priemones kaip apsaugoti šalies oro erdvę, teigia R. Vaikšnoras.

„Labai svarbu yra lūkesčių valdymas. (…) Mes pusantro mėnesio esame dažnai kalami prie kryžiaus ir mūsų klausiama, kodėl kažko nedarome. Tiesa, jei viskas būtų taip paprasta, būtume seniai paėmę iš lentynos (priemones – ELTA) ir išbandę jas realiomis sąlygomis“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Aš laukiu bet kokio efekto ir kviečiu tas firmas bei inžinierius jungtis prie mūsų komandų, testuoti ir bandyti viską realiu laiku, jeigu jau tik bus tam tinkamas prototipas“, – tikino kariuomenės vadas.

Kaip skelbta pirmadienį, EIM konkurse dėl 1 mln. eurų finansavimo, geriausius sprendimus Lietuvos oro erdvės apsaugai pristatė konsorciumai „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“ – pirmuoju etapu joms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų, antruoju – skelbiamas kvietimas tolesniam idėjų vystymui.

„Šie trys konsorciumai buvo išrinkti iš daugiau nei 30, kurios pateikė pasiūlymus, o komisija svarstė ir viską žiūrėjo pagal specifikacijas, kurias kariuomenė buvo pateikusi, kokie poreikiai. Turbūt dabar jau yra bent koncepciniai sprendimai ir aš tikiu, kad juos išvysčius iki tam tikro taško ir išbandžius realiomis sąlygomis – galime rasti sprendinius ir gana greitai“, – vylėsi R. Vaikšnoras.

Jis neabejoja, kad visuomenė, oro uostai ir gyventojai planuojantys išvykas nori, jog sprendimai būtų atrasti kaip įmanoma greičiau, tačiau jis prašo kantrybės ir pabrėžia, jog institucijos bei pramonė jau ir dabar itin greitai reaguoja į iškilusias grėsmes.

„Esu dėkingas, kad pramonė atsiliepė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė tą konkursą. (…) Jei nieko nedarysi, tai nieko ir neturėsi. (…) Greičio visi nori ir suprantu, kad efekto reikia greitesnio, bet visiems reikia ir šiek tiek kantrybės. Manau prieisime tam tikrus sprendinius, o tą idėją galbūt net eksportuoti ir tapti lyderiais regione ar pasaulyje“, – reziumavo LK vadas.

EIM kvietimą verslui paskelbė spalio pabaigoje, jo bendra vertė siekia 1 mln. eurų, o pirmu idėjų atrankos etapu įmonėms planuojama skirti bent 300 tūkst. eurų.

Finansavimui gauti iš viso buvo pateiktos 35 paraiškos.