Remiantis Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei ES bendra ataskaita, išvengiamas mirtingumas atspindi visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą, įskaitant priežiūros kokybę ir priėjimą prie paslaugų.

Dokumentas išryškino, kad išvengiamo mirtingumo rodikliai visoje Europoje labai skiriasi. Ekspertai nurodo keletą esminių veiksnių: sveikatos sektoriaus finansavimą ir koreguojamų rizikos veiksnių – rūkymo ir alkoholio vartojimo – paplitimą tarp gyventojų.

ES Statistikos tarnyba (Eurostatas) nurodo, kad išvengiamas mirtingumas skirstomas į dvi kategorijas:

– Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas – mirties priežastys, kurių galima išvengti taikant veiksmingas visuomenės sveikatos ir pirminės prevencijos intervencijas. Šiai kategorijai priklauso mirtys, kurias sukėlė plaučių vėžys, išeminės širdies ligos, COVID-19, su alkoholiu susijusios mirtys, insultas, nelaimingi atsitikimai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), savižudybės ir kitos priežastys.

– Mirtingumas nuo pagydomų (arba kontroliuojamų) ligų – mirties priežastys, kurių galima išvengti savalaikėmis ir veiksmingomis sveikatos priežiūros intervencijomis, įskaitant antrinę prevenciją ir gydymą. Tai apima išemines širdies ligas, storosios žarnos vėžį, krūties vėžį, insultą, plaučių uždegimą, hipertenziją, diabetą ir kitas priežastis.

Eurostato duomenimis, 2022 m. išvengiamų mirčių tarp jaunesnių nei 75 metų amžiaus asmenų skaičius visoje ES siekė 1,11 mln. Šalims palyginti naudojamas pagal amžių standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų iki 75 metų amžiaus.

Apskaičiuota, kad pirmai prevencinėmis priemonėmis išvengiamos mirtys sudarė 65 proc. (725,624), o mirtys nuo pagydomų ligų – 35 proc. (386,709) mirčių.

Išvengiamo mirtingumo rodiklis ES svyravo nuo 169 mirčių 100 000 gyventojų Švedijoje iki 543 Latvijoje, o ES vidurkis 2022 m. buvo 258 mirtys.

Tiesa, pavyzdingiausius skaičius viso žemyno mastu demonstruoja Šveicarija. Čia užfiksuotas mažiausias išvengiamų mirčių rodiklis – 153 atvejai 100 000 gyventojų.

Lietuva – 4-oje vietoje

Rytų Europos ir Baltijos šalyse užfiksuoti didžiausi išvengiamo mirtingumo rodikliai. Sąrašo viršuje atsidūrė Latvija (543), Rumunija (519), Vengrija (512), Lietuva (493) ir Bulgarija (471), visos jos viršijo 470 mirčių 100 000 gyventojų ribą.

Toliau rikiuojasi Serbija (437), Slovakija (421) ir Estija (393), kur šis rodiklis siekė daugiau nei 390 mirčių.

Tačiau Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse išvengiamo mirtingumo rodikliai buvo mažesni. Šveicarija (153), Švedija (169), Norvegija (178), Nyderlandai (192) ir Prancūzija (197) – valstybės, kuriose išvengiamas mirtingumas nesiekė 200.

Remiantis ataskaita, širdies ligos buvo pagrindinė mirties priežastis, kurios būtų galima išvengti suteikiant geresnį gydymą. Širdies ligos buvo atsakingos už 21 proc. mirčių, toliau sekė storosios žarnos vėžys (14 proc.), krūties vėžys ir insultas (po 10 proc.), plaučių uždegimas (8 proc.), hipertenzija (5 proc.) ir diabetas (4 proc.).

2021 m. COVID-19 sudarė beveik ketvirtadalį (24 proc.) mirčių, kurioms kelią užkirsti galėjo geresnė prevencija. Tiesa, 2022 m. koronavirusas sudarė tik 10 proc. Tais metais plaučių vėžys sudarė didžiausią dalį mirčių – 19 proc., toliau sekė širdies ligos – 11 proc., o su alkoholiu susijusios mirtys sudarė 8 proc.

Kodėl tokie dideli skirtumai?

„Keletas veiksnių gali turėti įtakos išvengiamo mirtingumo rodikliams, pavyzdžiui, socialinės bei sveikatos priežiūros išlaidos, švietimas ir oro užterštumas dėl išmetamųjų dujų“, – sakė Lisabonos ekonomikos ir vadybos mokyklos docentė Aida Isabel Tavares.

Remiantis ataskaita, plaučių vėžio, širdies ligų ir su alkoholiu susijusių sutrikimų bei apsinuodijimų atvejų Vidurio ir Rytų Europos šalyse yra gerokai daugiau.

A.I.Tavares taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyse, kuriose yra didesnės viešosios sveikatos priežiūros išlaidos, paprastai būna mažesnis su gydymu susijusio išvengiamo mirtingumo rodiklis.

Kaip pavyzdį ji pateikė Švediją, kuri sveikatos priežiūrai skiria didelę dalį savo BVP, palyginti su Bulgarija, kuri skiria daug mažesnį procentą nuo BVP.

Kita priežastis, Rytų europiečiai dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų nesulaukę 75 metų, pastebi Mastrichto universiteto Nyderlanduoe Tarptautinės sveikatos katedros docentas Rokas Hrzicas.

Pasak jo, taip yra nes Rytų Europoje prevencijos programos buvo pradėtos įgyvendinti vėliau.

Ekspertai pastebi, kad išvengiamam mirtingumui įtakos turi ir atrankinių vėžio patikros programų apimtys.

Šiaurės ir Vakarų Europos šalye daug didesnė dalis rizikos grupėms priklausančių gyventojų prevenciškai tiriasi dėl storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžių, moterys darosi mamogramas.

Eurostato duomenimis, 2022 m. storosios žarnos vėžio prevencijos programoje dalyvavo 56 proc. 50–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Dėl gimdos kaklelio vėžio tyrėsi 55 proc., o dėl krūties vėžio – 58 proc., prevencijos programose galinčių dalyvauti moterų. Pagal šiuos rodiklius, Lietuva buvo arti visos ES vidurkio.

Palyginimui, patikros itin vangiai vyksta Rumunijoje, kur minėtose vėžio prevencijos programose dalyvavo atitinkamai 3, 39 ir 9 proc. gyventojų.

Parengta pagal „Euronews“ inf.