Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Dalis krikščioniškos žiniasklaidos iš esmės neigiamai vertina „Nemuno aušros“ ir kai kurių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių siūlymą lengvinti LRT vadovo atleidimo sąlygas.
Įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai sako pateiktame siūlyme įžvelgiantys pavojų žodžio laisvei, kai pataisomis gali būti perimama visuomeninio transliuotojo kontrolė. Tačiau katalikiško portalo „Laikmetis.lt“ atstovas teigia, kad krikščioniška žiniasklaida turėtų laikytis neutralios pozicijos.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ domisi, kaip krikščioniška žiniasklaida vertina siūlomas LRT pataisas.
D. Chmieliauskas: kilo didelis pavojus žodžio laisvei ir valstybei
Buvęs LRT tarybos narys, katalikiško mėnraščio „Artuma“ vyriausiasis redaktorius, Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) centro valdybos pirmininkės pavaduotojas, atstovaujantis draugijai žurnalistų iniciatyvinėje grupėje, diakonas DARIUS CHMIELIAUSKAS sako pirmosiomis dienomis išreiškęs poziciją viešojoje erdvėje, kviesdamas pasirašyti peticiją ir dalyvauti protesto mitinge.
„Man atrodo, tai yra vienareikšmiškai didelis pavojus tiek žodžio laisvei, tiek pačiai valstybei, nes prisidengiant noru pakeisti dabartinę blogą administraciją iš esmės bandoma perimti visuomeninio transliuotojo kontrolę“, – tvirtina D. Chmieliauskas.
Beveik dvi kadencijas LRT tarybos nariu buvęs D. Chmieliauskas teigia prisimenantis laikus, kai politikai vis bandydavo paveikti visuomeninį transliuotoją, o taryba ginasi remdamasi dabartiniu įstatymu, priimtu prieš 25-erius metus.
Žurnalo „Artuma“ vyr. redaktorius, diakonas Darius Chmieliauskas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Jis pasakoja, kad juokaudavo ir iš kitų ekspertų yra girdėjęs, jog dabartinis LRT įstatymas Europoje laikomas vienu geriausių visuomeninį transliuotoją nuo politikų įtakos saugančių įstatymų.
„Pirminiame įstatyme buvo numatyta ir paraidžiui įrašyta, kad turėtų būti renkamas abonementinis mokestis ir visuomeninio transliuotojo finansavimas būtų nepriklausomas nuo politikų valios. Daugybę metų nei Seimas, nei Vyriausybė to neįgyvendino ir vėliau tai tyliai išbraukė iš įstatymo, bet, ačiū Dievui, prieš dešimtmetį priimta tvarka, pagal kurią iš esmės atrišta finansavimo schema nuo politikų įtakos ir pririšta prie tam tikrų ekonominių rodiklių. Tai suteikė didesnę laisvę nuo politikų įtakos visuomeniniam transliuotojui“, – teigia D. Chmieliauskas.
Viskas pastatyta ant kortos. Matydami Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos patirtis mes tikrai negalime būti abejingi.
Anot pašnekovo, žiniasklaidos atstovai, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, turi suklusti, sunerimti ir reaguoti į tai, kas vyksta šiuo metu.
„Viskas pastatyta ant kortos. Matydami Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos patirtis mes tikrai negalime būti abejingi“, – tvirtina „Artumos“ vyr. redaktorius.
T. Viluckas: svarbu laikytis neutralios pozicijos
Katalikiško portalo „Laikmetis.lt“ vyriausiasis redaktorius TOMAS VILUCKAS kritiškai žvelgia į žurnalistų rengiamą protestą ir siūlomas LRT pataisas vadina technine procedūra.
„Manau, situacija nėra tokia rimta, kad reikėtų protestų. Jeigu pasižiūrėtume į siūlomas pataisas, jos iš esmės kalba tik apie pasitikėjimą vadovybe. Tai nėra nei LRT tarybos formato pertvarka, nei atstovavimo kriterijų visuomenės grupėms pakeitimai. Viskas labiau sukasi apie techninius, procedūrinius klausimus. O iš šių procedūrinių klausimų dabar keliama didelė problema“, – teigia jis.
Jo nuomone, žvelgiant iš katalikiškos žiniasklaidos perspektyvos, svarbu laikytis neutralumo. „Aš, kaip katalikų žurnalistas, ir pats stengiuosi laikytis gana neutralios pozicijos šiuo klausimu, nes čia, mano požiūriu, daugiau kalbame apie lėšų skaidrumą ir apie tai, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – tvirtina T. Viluckas.
Tačiau jis kartu tikina, kad per pastaruosius penkerius metus nebuvo laikotarpio, kai nebūtų juntama įtampa tarp valdžios ir LRT.
„Problema nėra generalinis direktorius kaip asmuo, – dabar yra viena vadovė, po to bus kitas vadovas. Esmė – ne personalija. Nacionalinis transliuotojas turi atspindėti kuo platesnį visuomenės spektrą, nes jis yra nacionalinis transliuotojas, o ne atskirų politinių, asmeninių interesų ar verslo grupių atspindys. LRT turi padėti formuoti nacionalinį pasakojimą apie tai, kaip gyvena Lietuvos žmonės. Dabar viskas nukreipiama į personaliją – tarsi LRT būtų lygu vadovui. Tai pavojinga tendencija tiek LRT kolektyvui, kuris dabar, atrodo, vienijasi aplink generalinę direktorę, tiek politikams, kurie nuolat kalba tik apie vadovybę“, – mintis dėsto redaktorius.
Pasak jo, dabar pagrindinė problema yra lėšų panaudojimo teisėtumas. „Manau, bet kurioje įmonėje, jei auditas parodytų panašius dalykus, kuriuos parodė LRT, tikrai būtų keliami klausimai apie lėšų naudojimo teisėtumą, teisingumą ir panašius aspektus. Tai yra pagrindinė dabar iškilusi problema“, – nurodo T. Viluckas.
Žurnalistas Tomas Viluckas. Silvijos Knezekytės nuotrauka
R. Jucevičius: turime puoselėti nepriklausomą žiniasklaidą
„Vienareikšmiškai turime puoselėti nepriklausomą žiniasklaidą. Tačiau visi turime būti budrūs ir tikrinti, ar niekas nestovi virš mūsų galvų ir neliepia, ką sakyti arba į kurią pusę sukti laivą. Kiekviena brandi visuomenė džiaugiasi turėdama savo nacionalinį transliuotoją. Kadangi jį išlaiko visi mokesčių mokėtojai, tai norisi visiškos atskaitomybės, daugiau žmonių įtraukimo, daugiau nuomonių įvairovės“, – tvirtina krikščioniškos žiniasklaidos kūrėjas, radijo stoties XFM laidų vedėjas ir Gerosios Naujienos centro vadovas REMIGIJUS JUCEVIČIUS.
R. Jucevičius teigia pasigendantis nuomonių įvairovės LRT. „Labai branginu nuomonių įvairovės principą. Nesu nei už kairę, nei už dešinę. Man labai smagu, kai į diskusijas pakviečiami įvairūs žmonės, taip pat ir mūsų hierarchai, pavyzdžiui, Kęstutis Kėvalas. Tačiau ne kartą teko šiek tiek nuliūsti, nes jaučiu tam tikrą LRT vienpusiškumą. Negaliu teigti, kad tai konservatorių ruporas, bet kartais taip tendencingai mušama į vienus vartus, kad norisi daugiau nuomonių įvairovės“, – kritikuoja jis.
Krikščioniškos žiniasklaidos kūrėjas, radijo XFM laidų vedėjas ir Gerosios Naujienos centro vadovas Remigijus Jucevičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Pašnekovas tvirtina, kad slaptas LRT tarybos balsavimas – nieko blogo. „Demokratinis kelias, kai vyksta slaptas balsavimas, nėra blogas dalykas. Pavyzdžiui, jei dėl manęs, kaip vadovo, valdyba balsuotų slaptu balsavimu, aš tik džiaugčiausi, nes tada neturėčiau nė prieš vieną valdybos narį jokių nuostatų“, – sako R. Jucevičius.
Gatvėje ar diskusijoje kiekvienas gali pasisakyti, bet kai kalbame apie nacionalinį transliuotoją, norisi, kad ir radikalūs, prieštaringai vertinami žmonės jaustųsi oriai, kad jų nuomonė būtų gerbiama.
Jo teigimu, žiniasklaidos laisvės klausimas opus visoje Europoje. „Mano giliu įsitikinimu, tiesos monopolį turi Dievas. Mes galime suprasti chemiją, fiziką, žmonių santykius, bet tiesa kyla iš Dievo. Aš noriu, kad žodžio laisvė būtų įsikabinusi į tiesą, o ne tik į galėjimą pasakyti bet ką. Gatvėje ar diskusijoje kiekvienas gali pasisakyti, bet kai kalbame apie nacionalinį transliuotoją, norisi, kad ir radikalūs, prieštaringai vertinami žmonės jaustųsi oriai, kad jų nuomonė būtų gerbiama. Bet kartu žiniasklaida turi stovėti tiesoje dėl bendrojo gėrio, ir tai yra rimtas iššūkis“, – dėsto jis.
A. Kalinauskas: dalis katalikiškos bendruomenės tik laukia, ką darys valdžia
Portalo „Ateitis.lt“ vyriausiasis redaktorius AUGUSTAS KALINAUSKAS tvirtina, kad Seime teikiamas pataisas, susijusias su LRT, vertina neigiamai.
„Man atrodo, daroma esminė klaida – visi diskutuojame apie techninius pataisų aspektus: septyni nariai galės atleisti generalinį direktorių ar aštuoni, bus atviras ar slaptas balsavimas. Tačiau turėtume atsižvelgti į tai, kas teikia šias pataisas“, – sako A. Kalinauskas.
Jo manymu, jeigu įstatymo pataisos bus priimtos, Seimas galės gana lengvai manipuliuoti nacionaliniu transliuotoju. „Nesvarbu, patinka mums šiuo metu LRT ar ne, – visuomeninis transliuotojas negali būti politizuotas“, – prideda jis.
Portalo „Ateitis.lt“ vyriausiasis redaktorius Augustinas Kalinauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Pašnekovas teigia, kad portalo „Ateitis.lt“ redakcija palaiko protestuojančius žurnalistus ir paramą viešai išreiškė socialiniuose tinkluose. „Taip pat manome, kad LRT reikėtų daug kur tobulinti – pavyzdžiui, mažiau viešinti kairiąsias ideologines pozicijas. Tačiau viskas yra pataisoma“, – aiškina vyr. redaktorius.
Jis įsitikinęs, kad katalikiška žiniasklaida gali tiek palaikyti, tiek kritikuoti LRT, priklausomai nuo konkrečių veiksmų: „Mes pritariame ne viskam, ką LRT skelbia. Tačiau šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti jokio susipriešinimo. Katalikiška žiniasklaida, mano nuomone, turėtų ginti LRT. Ypač atkreipčiau dėmesį į Bažnyčios poziciją, kuri visada pasisako už sąžinės, žodžio ir religijos laisvę. Jei mums tai svarbu, jeigu mes kuriame valstybę, kuri vadovaujasi tokiais principais, manau, katalikiška žiniasklaida privalo pasisakyti už LRT nepriklausomybę. Tačiau taip pat turėtų aktyviau teikti alternatyvų turinį: rašyti tekstus, siųsti komentarus, siūlyti savo požiūrį.“
Portalo „Ateitis.lt“ vyr. redaktorius pasidalija ir kritika: „Atrodo, kad dalis katalikiškos bendruomenės ramiai susidėjusi rankas laukia, ką darys valdžia. Kadangi dėl išvardintų priežasčių nemėgsta LRT, lengvai pateisina valdžios daromus žingsnius. To negalima toleruoti – reikia kovoti už skaidrumą ir už tai, kad LRT būtų nepriklausomas.“
Katalikų radijo „Mažoji studija“ redaktorė RŪTA TUMĖNAITĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad „Mažoji studija“ solidarizuojasi su LRT. Čia net negali būti jokių abejonių.“
Žurnalistai rengia protestą
„Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teikiama pataisa siūloma lengvinti tvarką atleisti nacionalinio transliuotojo generalinį direktorių, jei už nepasitikėjimą juo balsuotų bent pusė tarybos narių.
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad tai yra pavienė parlamentarų iniciatyva, tačiau neatskleidė, kaip ketina balsuoti kitą savaitę, kai Seimas dėl pasiūlymų spręs per svarstymą. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė anksčiau taip pat tikino, kad projektas bus tobulinamas, kad būtų išlaikytos demokratinės vertybės.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Dėl valdančiųjų siekio palengvinti LRT vadovo atleidimą žiniasklaidos atstovai organizuoja protesto akcijas. Anot Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės Birutės Davidonytės, ši pataisa kelia daug nerimo dėl transliuotojo nepriklausomumo ir primena bandymą užvaldyti LRT pakeičiant jo vadovą politikams palankesniu žmogumi.
Gruodžio 9-ąją žurnalistai rengia protesto akciją Vilniuje. Visą savaitę LRT darbuotojai eteryje skelbia tylos minutes. Gyventojai kviečiami pasirašyti peticiją „Prieš LRT politinį užvaldymą“. Šiuo metu tai padarė daugiau nei 124 tūkst. žmonių.
Projektą „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“ 2025 m. iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: