Ar gali mokytojas patikrinti, ar vaiko burnoje – snusas, taip vadinamas nedidelis tabako paketėlis, ar kramtoma guma? Gali tik paprašyti išspjauti. VGTU inžinerijos licėjus sako, kad jų mokykla neišskirtinė. Pasitaiko įvairių situacijų.
„Stebime, kad nebūtų šitų dalykų mokykloje, bet kad kuprines tikrintume – to nėra“, – teigė VGTU inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ernesta Smalinskė.
Kokia bendra situacija šalyje – kuo ir kiek iš tiesų paaugliai svaiginasi? Bendrą vaizdą atskleidžia naujausio tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvauja apie 40 Europos šalių ir jis atliekamas kas ketverius metus, renkami duomenys apie 15–16 m. moksleivius.
„Buvo nuostaba. Nebuvau optimistiška, kad bus geri rezultatai, bet nesitikėjau, kad bus tokie prasti. Esu ne tik mokslininkė, bet ir trijų vaikų mama“, – komentavo Klaipėdos universiteto profesorė Aelita Bredelytė.
Elektroninių cigarečių bent kartą yra bandę daugiau nei pusė apklaustųjų. Kasdien rūko 15 procentų paauglių, o 30 procentų pirmą kartą tai padaryti pabandė gerokai anksčiau. Ir čia pasižymi mergaitės.
„Iki 13 metų vaikų tam tikros nuostatos ateina iš suaugusių ir nepamirškime pramonės, kuri yra agresyvi ir galinga“, – pabrėžė NTAKD direktorė Rita Sketerskienė.
Deja, dėl tokio ankstyvo amžiaus atrodome kone prasčiausiai Europoje. Tačiau tai – dar ne viskas.
„Raminamieji vaistai šeimos aplinkoje – be recepto“, – konstatuoja R. Sketerskienė.
Bent kartą juos vartojo vėl apie 30 procentų paauglių – beveik dvigubai daugiau nei Europos vidurkis. Ir vėl pirmauja mergaitės.
„Vienas dalykas – mergaitės visada jautresnės“, – komentavo A. Bredelytė.
„34 proc. mokinių vaistų gaudavo iš artimųjų, pavyzdžiui, močiučių, kurioms gydytojai išrašo, jeigu vaikas nemiega ar blogai sekasi mokytis. Dabar vyrauja nelegalios rinkos, programėlės“, – aiškino Priklausomybės ligų centro skyriaus vedėja Eglė Lydekaitė.
„Vietoj realių priežasčių ieškojimo, kas yra vaikui, kažkodėl pasirenkamos tabletės“, – kalbėjo NTAKD prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
Anot specialistų, tėvai net nesuvokia, kokią meškos paslaugą daro. Pirmiausia – priklausomybė.
„Šiuos vaistus rekomenduojama naudoti iki dviejų savaičių“, – teigiama E. Lydekaitė.
„Reikės vis daugiau, o natūralus organizmo atsakas į stresą tokiu būdu nesiformuoja“, – aiškino A. Bredelytė.
Specialistai sako, kad vaistus paaugliai vartoja ne tik dėl saldesnio miego, bet ir dėl aštresnių pojūčių.
„Tikslas iš esmės yra svaigintis“, – sakė E. Lydekaitė.
„Jeigu yra užimtumas – vaikų elgsena yra kitokia“, – pabrėžė R. Sketerskienė.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad receptų tvarka sugriežtinta.
„Taip yra nuo 2021 metų. Manoma, kad turi būti imamasi priemonių didinant suaugusiųjų sąmoningumą“, – komentavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė.
Gerokai mažiau paauglių rūko kanapes – jų vartojimas mažiausias per 20 metų. Tai džiugina. Mažėja ir alkoholio vartojimo, bet pastarieji skaičiai vis dar aukšti: bent kartą alkoholio bandė daugiau nei 70 procentų paauglių, apsvaigę buvo 13 procentų.
Už viso to slepiasi psichologinės priežastys.
„Jaučiamas paauglių depresyvumas visuomenėje. Daug problemų kyla iš mokymosi sunkumų, švietimo sistemos netolygumo“, – teigė A. Bredelytė.
Stresą kelia ir ateities perspektyvos.
„Dirbtinis intelektas pakeis žmones, dabartiniai paaugliai dėl to jaučiasi nestabiliai“, – sakė A. Bredelytė.
„Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai teikia nemokamas psichologų konsultacijas“, – priminė R. Sketerskienė.
Kaip pavyzdines savivaldybes, skiriančias dėmesio problemai, departamentas išskiria Vilnių, Kėdainius ir Klaipėdą.