D. Trumpas šį susitarimą pavadino „didele diena Afrikai“ ir pareiškė, kad abiejų šalių lyderiai pademonstravo pasirengimą bendradarbiauti.
Taikos susitarimas, vadinamas „Vašingtono susitarimu“, buvo rengiamas kelis mėnesius po to, kai JAV įsitraukė į konfliktą, kuris kėlė grėsmę Kongo prezidento Felixo Tshisekedi vyriausybei dėl Ruandos remiamų sukilėlių puolimo. Vis dėlto šalies rytuose situacija tebėra įtempta – M23 sukilėliai vis dar kontroliuoja dideles teritorijas ir užima naujus miestus bei kaimus.
D. Trumpo administracija tikisi, kad viešas susitarimo pasirašymas ir papildomi ekonominiai bei išteklių gavybos susitarimai pritrauks investuotojus į regioną ir paskatins abi puses laikytis taikos.
Planuojama pasirašyti Ruanos ir Kongo ekonominės integracijos susitarimą.
Kongo vyriausybė planuoja atskirą dvišalį susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo energetikos, išteklių gavybos ir infrastruktūros plėtros srityse.
Kongo rytai itin turtingi išteklių – aukso, alavo, volframo, tantalo, kobalto ir vario. Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 m. Kongo DR ir Ruanda išgavo apie 2 500 tonų tantalo, tai sudaro beveik 60 proc. pasaulinės gavybos.
Neišspręsti nesutarimai tarp Ruandos ir Kongo
Nepaisant susitarimo pasirašymo, pasitikėjimo trūkumas išlieka. Kongo vyriausybė teigia, kad sukilėlių puolimai tęsiasi. Ruanda neigia remianti M23 ir kaltina Kongą bendradarbiavimu su FDLR – grupuote, susijusia su 1994 m. genocidu.
Analitikai nurodė, kad susitarimas neišsprendžia pagrindinių regiono problemų, o sėkmė priklausys nuo tikro įsipareigojimo taikai ir susitarimo įgyvendinimo. F. Tshisekedi pabrėžė: „Visa tai bus pasiekta tik esant tikrai taikai ir pasitikėjimui tarp mūsų valstybių.“
Primename, kad D. Trumpui buvo pažadėta tantalo telkinio kontrolė Kongo DR, jei jam pavyks sustabdyti karinį konfliktą šalyje.
„RBC-Ukraine“ primena, kad D. Trumpas teigia, kad karas Ukrainoje būtų jau devintasis, kurį jis „išspręstų“.