Medžioklinis šuo su charakteriu
Skalikų augintojas dr. Marius Smetona „Delfi“ yra pasakojęs, kad auginti medžioklinį skaliką nėra tas pats kas kitą veislę.
„Kai aš lankiau dresūrą, dresuotojas sakė – tavo šuo labai geras, tu pamėgink į parodą nuvažiuoti, pasižiūrėti. Aš pasiruošiau, nuvežiau šunį į parodą, jis laimėjo.
Taip ir užsikabinau, į parodas važiavau, važiavau, tada susipažinau su kitais veisėjais. Kaip tik per skalikų skulptūros atidengimą Vilniuje aš pašnekėjau su vienu veisėju, jisai turėjo naują vadą pasidaręs.
Labai gražus šuo buvo, sako, kergiam. Sakau – kergiam. Sukergėm ir viskas taip ir išėjo“, – apie tai, kaip ėmė veisti skalikus sakė M. Smetona.
XIX a. šaltiniuose lietuvių skalikai aprašyti tokie, kokius žinome ir šiandien – juodos ir rudos spalvų, tačiau anksčiau jie vaizduoti labai įvairiai – riesta uodega, balta dėme ant kūno, todėl nėra iki galo aišku, kaip iš tiesų atrodė.