Moderniame konflikte tankai tėra brangus metalo laužas.
Manipuliacija. Tiesa, kad iš Rusijos karo Ukrainoje žinoma ne viena istorija apie sėkmingas dronų atakas, sugebančias sunaikinti net kelis milijonus eurų kainuojantį tanką. Tačiau dronai savaime neužtikrina teritorijos kontrolės. Tam reikalingi kariai ir sunkioji technika, tokia kaip tankai.
Melo detektoriaus komentaras
Rusijos invazija į Ukrainą ir Antrasis Kalnų Karabacho karas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano sukėlė abejonių dėl tankų vaidmens moderniame mūšio lauke. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip kariuomenės, naudodamos dronus ar pėstininkų ginklus, sunaikina milijonus eurų kainuojančius priešo tankus. Tad Lietuvai patvirtinus planus įsigyti 44 „Leopard 2“ tankus, kyla klausimas, ar tikrai tankai reikalingi šiuolaikiniame konflikte?
Tankų vaidmuo kare
Tankas pirmą kartą pasirodė Pirmojo pasaulinio karo metu per Somos mūšį. Tankai padėjo įveikti apkasų karo aklavietę Vakarų fronte, o jų apsauga ir mobilumas leido pėstininkams prasiveržti pro spygliuotą vielą ir perimti priešo pozicijas.
Nors tankai naudojami jau daugiau nei šimtmetį, šiuolaikinės technologijos leido sukurti tai, kas šiandien žinoma kaip pagrindinis kovos tankas (PKT). Tai universalus tankas su galingu pabūklu ir sunkiai įveikiamais prieštankiniais šarvais. PKT sujungia ankstesniųjų vidutinių tankų judrumą su sunkiųjų tankų šarvuotumu ir ugnies galia, todėl jie yra neįtikėtinai veiksmingi ginklai, galintys važiuoti bet kokiu reljefu ir prasiveržti pro priešo linijas. „Leopard 2“ taip pat yra PKT.
Problemos ir iššūkiai
Viena iš pagrindinių šiuolaikinių tankų problemų yra jų pažeidžiamumas, ypač dėl prieštankinės ginkluotės paplitimo pėstininkų gretose. Anksčiau kariams būdavo sunku pulti tankus be sunkiosios ginkluotės ar aviacijos bei artilerijos paramos. Dabar net pėstininkai gali kovoti su šarvuotais milžinais ir suduoti lemiamus smūgius, naudodami lengvuosius prieštankinius ginklus. Puikus to pavyzdys – konflikto pradžioje JAV Ukrainai suteiktos prieštankinės raketos „Javelin“.
Dronai taip pat yra nepaprastai efektyvūs mūšio lauke, nes juos galima greitai ir lengvai surinkti bei pritaikyti kovai su priešu. Dronai prisideda prie žvalgybos, bet jie ypač žinomi dėl galimybės suduoti taiklius smūgius priešui. Ukrainos kariškis Pavlo Cybenka paaiškino portalui „Politico“:
„ dronas kainuoja iki 400 dolerių ir gali būti pagamintas bet kur. Mes pagaminome savuosius, naudodami iš Kinijos importuotus mikroschemas ir detales“, – sakė Cybenka.
Nors šiuolaikiniai PKT yra labai gerai šarvuoti iš visų pusių, nešarvuoti bokštelių stogai suteikia unikalią galimybę dronams atlikti preciziškus smūgius. Be to, tanko vaidmenį apsunkina tai, kad konfliktai vyksta urbanizuotose vietovėse, kur tanko mobilumas yra ribotas ir jis tampa lengviau pažeidžiami.
Ar tankų nebereikia?
Nepaisant visų iššūkių, su kuriais susiduria tankai, jie vis dar yra svarbi kariuomenės dalis. Tai rodo faktas, kad Ukraina toliau prašo tankų iš savo sąjungininkų Europoje ir Jungtinėse Valstijose.
„Nė viena kita ginklų sistema nesuteikia tokio galingumo, mobilumo, išgyvenamumo, ištvermės ir ekonomiškumo kaip tankas“, – pasakojo „Spectator“ portalo žvalgybos konsultantas Justinas Crumpas.
Tankai bando prisitaikyti prie modernaus karo iššūkių. Kartu su dronais, sparčiai vystosi ir kinetinės antidroninės sistemos. Pavyzdžiui, jau sukurta „Iron Fist“ sistema skirta tankus ir kitą sunkiąją techniką apsaugoti nuo dronų išpuolių.
Teikia nepamiršti ir tai, kad dronai negali kontroliuoti teritorijos. Norint tai padaryti, reikalingi kariai, kuriuos būtina paremti arba nugabenti su sunkiąja technika bei ugnies galia.
Gynybos technologijų ekspertas Andrius Vilkauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos atveju, neturint strateginės erdvės ilgam atsitraukimui, gyvybiškai svarbu būtų ne tik efektyviai gintis, bet ir pereiti į kontrpuolimą, kol priešininkas nespėjo įsitvirtinti.
„Mūsų karinės pajėgos turėtų gebėti vykdyti gilias, toli siekiančias atakas, sunaikindamos priešo pajėgų ir resursų sankaupas už fronto linijos. Tam būtinos sistemos, galinčios atakuoti bent kelis šimtus kilometrų į gilumą, taip pat manevringos pajėgos, pavyzdžiui, tankų daliniai, gebantys greitai prasiveržti ir perimti iniciatyvą“, – teigia gynybos technologijų ekspertas Andrius Vilkauskas.
Pašnekovas pastebi, kad nereikia galvoti, jog dabar dronų sistema išstumia tankus ar atvirkščiai. Veikiau šios sistemos papildo viena kitą.
A. Vilkausko teigimu, pirmenybė turėtų būti teikiama visuotinei gynybai, t. y., galimybei pilnai apginkluoti 150–200 tūkstančių karių. Tai apima ne tik reguliariąją kariuomenę, savanorius, šaulius bei rezervą, bet ir visus piliečius, pasiruošusius ginti šalį. Jei šiam tikslui artimiausiu dvejų metų perspektyvoje bus skirti pakankami ištekliai ir jis bus pasiektas, tuomet, anot A. Vilkausko, dera diskutuoti apie brangesnes karines sistemas, tokias kaip tankai ar koviniai lėktuvai.