„Visuomeninė žiniasklaida – nepriklausoma ir tinkamai finansuojama priemonė, padedanti išlaikyti demokratiją ir skatinti pilietinį aktyvumą. Tai – pilietinė visuomenės apsauga nuo dezinformacijos ir melagienų“, – skelbiama išplatintame rašte.
„Atsiliepdama į visuomenę audrinančias diskusijas dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, Lietuvos žurnalistų sąjunga išreiškė nepritarimą bandymui spręsti visuomenės informavimo ir žurnalistikos reikalus be žurnalistų bei palaiko visuomeninio transliuotojo (LRT) pastangas išlikti laisvo žodžio erdvėje“, – rašo sąjunga.
LŽS nurodo remianti LRT tarybą, kaip aukščiausią visuomeninio transliuotojo valdymo instituciją, ir jos pastangas užtikrinti nuomonės ir žodžio laisvę.
Taip pat skelbia palaikanti Tarybos poziciją dėl 2/3 jos narių balsų reikalavimo išsaugojimo priimant sprendimus dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo. Akcentuojama, kad šis reikalavimas taip pat yra vienas kriterijų, apie kuriuos kalbama Europos žiniasklaidos laisvės akte (EMFA).
Sąjunga atkreipia dėmesį, kad jame rašoma, jog sprendimai dėl „visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo arba valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus, apie juos atitinkamam asmeniui turi būti iš anksto pranešta ir jie turi apimti teisminės peržiūros galimybę“.
Rašte nurodoma, kad LŽS pritaria įstatymo nuostatų, nurodančių LRT generalinio direktoriaus skyrimą ir atleidimą slaptu balsavimu, grąžinimui. Taip pat siūloma, jog diskusiją dėl visuomeninio transliuotojo ateities inicijuotų ir lyderystę demonstruotų LRT taryba.
„Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo neatlygintiną ekspertinę LŽS bei partnerių iš Tarptautinės žurnalistų federacijos (IFJ) ir Europos žurnalistų federacijos (EFJ) paramą visais šioje diskusijoje kilsiančiais klausimais“, – skelbiama rašte.
Taip pat sąjunga nurodo paliekanti visišką laisvę savo skyriams ir nariams reikšti nuomonę dėl laisvo žodžio padėties Lietuvoje.
Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Seimo veiksmams prieš LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.