Eglė, kuri primena stebuklais tikintį pasaulį

Šių metų eglė – tai ne tiesiog puošmena. Ji tarsi pati pasaka. Eglės skraistės sluoksniai nusėti šimtais švieselių, o jų spindėjimas primena tą akimirką, kai žiema sustoja, nutyla ir leidžia išgirsti pačią širdies muziką. Eglė atrodo lyg iš pasakų knygos – tokia, prie kurios norisi sustoti, įkvėpti ir leidus sau akimirkai – patikėti.

Aplink ją įsikūręs žibantys pasakų gyvūnai – meškiukas, lapiukas, voveriukas ir kiti miško bičiuliai – kuria nuotaiką, lyg miestas būtų pavirtęs stebuklų mišku. Šie švytintys personažai kviečia fotografuoti, prisiminti, būti čia ir dabar. Tai ta vieta, kurioje suaugusieji vos nepastebimai tampa vaikais, o vaikai – pasakų herojais.

Kelias į stebuklą – per šviesos vartus

Erdvę puošia ketveri šviesos vartai, tapę simboliniu keliu į pasaką. Kiekvienas, žengiantis pro juos, tarytum pereina į kitą nuotaiką – šviesesnę, šiltesnę, vilties pilną.

Kiekvieni vartai – savas jausmas: Sugrįžk į pasaką. Tikėk stebuklais. Nusišypsok. Marijampolė 2026. Tai kelionė, kurią įveikus Kalėdų eglė suspindi dar ryškiau, nes jausmas, su kuriuo ateini, tampa dalimi visos šventinės erdvės.

Kai viskas suskamba kartu

Dar prieš įžiebimą aikštė nuo pat pietų kvepėjo šventine muge – rankdarbių, gardumynų ir šiltų gėrimų kvapai pynėsi su muzika ir juoko garsais. O vakare į sceną žengusi jaunųjų marijampoliečių karta sukūrė tikrą Kalėdų stebuklo atmosferą: dainos, nuoširdūs balsai ir žėrinti scena priminė, kad tikroji miesto jėga – jo jauni žmonės.

Du jaukiai juokingi elfai – Niurzga ir Čiaudalius – skaitė miestiečių laiškus Kalėdų Seneliui ir taip vedė publiką nuo vieno jautraus pasirodymo prie kito. Galiausiai, kai visų laiškai vedė prie paskutinio prašymo – šviesos – į aikštę atvyko Kalėdų Senelis, atnešęs pačią svarbiausią žinią: Kalėdos prasideda tada, kai širdyse lieka vietos šviesai.

Eglės įžiebimo akimirka

Scenoje kartu susirinkus Kalėdų Seneliui, elfams, Savivaldybės merui ir miniai žmonių prasidėjo atgalinis skaičiavimas. 10… 9… 3… 2… 1… Ir ta sekundė, kai eglė sužibo, tapo tikru bendruomenės stebuklu: aikštę nušvietė tūkstančiai šviesų, dangų nudažė fejerverko spalvos, o veidus – tikros emocijos.

Tai buvo akimirka, kurios neįmanoma sukurt – ją galima tik išjausti kartu.

Šių metų Kalėdos – apie sugrįžimą

Marijampolė šiemet kviečia į jausmą, kai tikėjimas tampa paprastesnis. Čia, prie eglės, tarp švytinčių pasakų gyvūnų, tarp vartų, vedančių į šviesą – gimsta Kalėdos. Tokios, kokias kažkada jautėme. Tokios, kurias norim kurti dabar.

Sugrįžkime į pasaką. Susitikime prie mūsų Kalėdų eglės – ten, kur stebuklai vis dar gyvena.