Kai įdegę eurokratai grįžta iš vasaros atostogų, kad Briuselyje susidurtų su įprasta rugsėjo mėnesio lobistų ataka, šiemet prie jų durų jų laukia netikėta interesų grupė: Europos centrinis bankas.
Karšta tema jo darbotvarkėje yra skaitmeninis euras – siūloma elektroninė fizinio euro versija, kuri sukėlė bankų ir dešiniųjų politikų pasipiktinimą, rašo „Politico“ leidinys.
Diskusijos kaista, nes Europos Sąjungos šalys narės bando pasiekti galutinį susitarimą dėl to, kaip skaitmeninis euras turėtų veikti iki šių metų pabaigos. Tačiau Europos Parlamentas taip pat turi jį patvirtinti, o rimtos diskusijos greičiausiai kaitins šį rudenį.
Iš esmės skaitmeninis euras yra naujas mokėjimo būdas su geopolitiniu atspalviu. ECB baiminasi, kad be virtualių banknotų ir monetų jo pinigų politika skaitmeniniame amžiuje, kai grynųjų pinigų mokėjimai mažėja, žlugs.
Jis skatina skaitmeninį eurą, nes teigia, kad neveiklumas daro Europos Sąjungą pernelyg priklausomą nuo JAV kredito kortelių gigantų „Mastercard“ ir „Visa“ tarptautinių mokėjimų tvarkymo srityje.
Dar blogiau, duomenų ištroškusios technologijų bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Apple“ ar „X“, galėtų bandyti pasidalinti mokėjimų rinką, palikdamos Europą užsienio interesų malonei.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donaald Trump) atėjimas į valdžią tik padidino nerimą, ypač todėl, kad Baltieji rūmai nesivaržydami spaudžia įmones siekti jo tikslų. Trampas taip pat pasirašė „Genius Act“ įstatymą, kurio tikslas – paskatinti tam tikrų kriptovaliutų, vadinamų stabiliomis kriptovaliutomis (Stablecoin), plėtrą.
Stabilios valiutos skiriasi nuo smarkiai svyruojančių kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, nes jų vertė susieta su fiatine valiuta, daugeliu atvejų – JAV doleriu. Dėl to stabilios valiutos yra kur kas stabilesnės nei kitos kriptovaliutos, o tai reiškia, kad jos kelia realią grėsmę senosioms valiutoms, tokioms kaip euras, ypač tarptautinių mokėjimų srityje.
Spaudimas didėja. ECB intensyvina savo lobistinę programą, rugsėjo mėnesį dalyvauja serijoje seminarų, skirtų Europos Parlamento nariams, o po to – centrinio banko vyriausiojo projekto rėmėjo Piero Cipollone vizitas.
ECB vadovai taip pat turės progą pasisakyti už skaitmeninį eurą vėliau šį mėnesį, kai ES finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai susirinks Kopenhagoje.
Tačiau šį kartą ES finansų ministrai nėra pagrindinis ECB rūpestis; jo pagrindinis tikslas yra ispanas Fernando Navarrete. Buvęs centrinio banko vadovas, dabar tapęs centro dešiniųjų ES įstatymų leidėjas, jis yra atsakingas už derybas dėl skaitmeninio euro teisinio pagrindo per Parlamentą. ECB problema yra ta, kad Navarrete yra labai skeptiškas skaitmeninio euro atžvilgiu
Čia yra keturi dalykai, kuriuos reikia žinoti apie artėjančią kovą dėl skaitmeninio euro.
Kas yra skaitmeninis euras?
Paprastai tariant, skaitmeninis euras yra virtualus ES bendros valiutos pakaitalas.
Centrinio banko skaitmeninių valiutų (CBDC) koncepcija egzistuoja jau daugelį metų, tačiau retai kada peržengė koncepcijos etapą. ECB rimtai ėmėsi jos kūrimo 2019 m., kai „Facebook“ savininkas „Meta“ bandė įvesti savo 3 milijardams naudotojų skirtą pasaulinę virtualią valiutą stabilios valiutos forma, tačiau jam nepavyko.
Skaitmeninis euras būtų remiamas ECB ir turėtų tokią pačią vertę kaip realūs pinigai, papildydamas grynuosius pinigus ir korteles. Žmonės naudotų virtualius pinigus prekėms ir paslaugoms apmokėti arba skolinti draugams.
Skirtumas tas, kad skaitmeniniai eurai greičiausiai būtų saugomi jūsų išmaniajame telefone esančioje piniginės tipo programėlėje. ECB taip pat saugotų savo įrašus apie jūsų turimus virtualius pinigus, todėl jų nebūtų galima prarasti (iš tikrūjų programėlėje niekas nebūtų saugoma, ji tik atvaizduotų ECB esantį jūsų skaitmeninių eurų kiekį – infa.lt past.).
Kuo tai skiriasi nuo šiandieninių skaitmeninių mokėjimų?
Didžiausias skirtumas yra tas, kad skaitmeninis euras būtų centrinio banko išleista teisėta skaitmeninė valiuta, kuri, teoriškai, nereikalautų komercinio banko dalyvavimo – tai yra gana revoliucinga.
Komercinio banko sąskaitoje laikomi pinigai nėra saugomi seife ir nelaukia, kol jūs jų pareikalausite. Didžioji jų dalis yra išskolinama hipotekos ir kitų rūšių paskolų forma, o tik nedidelė dalis laikoma grynųjų pinigų atsargose.
Pinigų, kuriuos manote turintys savo banko sąskaitoje, iš tikrųjų ten nėra; tai tik banko pažadas sumokėti jums tuos pinigus, jei nuspręsite juos atsiimti. Tačiau bankai tikisi, kad klientai jų neatsiims – bent jau ne visus iš karto. Be apsaugos priemonių bankas žlugtų, jei visi jo klientai vienu metu pareikalautų visų savo pinigų.
Siūlomas skaitmeninis euras yra visiškai kitoks. Jis yra (skaitmeniniame) seife ir laukia jūsų. Niekas kitas jo nepasiskolino namui pirkti ar verslui pradėti. Vienas skaitmeninis euras jūsų skaitmeninėje piniginėje būtų teisiškai toks pat realus kaip vienas fizinis euras jūsų kišenėje.
Be to, kadangi ECB turėtų duomenis apie tai, kiek skaitmeninių eurų turite, tai daro juos dar saugesnius nei fiziniai grynieji pinigai, kuriuos lengviau pavogti, prarasti ar sunaikinti.
infa.lt: Tačiau yra kita bėda – jų neįmanoma išsigryninti, sumokėti kur nėra interneto ar elektros, juos lengva sekti pagal naudotojų pirkimo įrašus pavardėmis, galiausiai – juos lengva užblokuoti, ECB nusprendus, kad kažkoks jūsų pirkimas ar pardavimas neatitiko jo nustatytų taisyklių. Faktiškai – tai totalus jūsų ekonominio gyvenimo sekimo įrankis.
Todėl mokėjimai skaitmeniniu euru (teoriškai) būtų paprastesni nei dabartiniai skaitmeniniai mokėjimai. Vietoj to, kad jūsų bankas turėtų atlikti sudėtingą ir užkulisinį sandorį su pardavėjo banku, pasitelkdamas trečiųjų šalių mokėjimo bendroves (pavyzdžiui, „Visa“ ar „Mastercard“), jūs tiesiog iš savo skaitmeninės piniginės tiesiogiai į pardavėjo skaitmeninę piniginę pervestumėte skaitmeninius eurus.
Tai būtų lygiai taip pat, kaip perduoti grynuosius pinigus. Teoriškai bankai ar mokėjimo bendrovės neturėtų būti įtraukti, tačiau praktiškai jie turėtų dalyvauti skaitmeninio euro platinime.
Kitaip tariant, skaitmeninis euras nutrauktų privačiojo sektoriaus dominavimą skaitmeninių mokėjimų srityje. (Dominavimą perimtų valstybė, pati rašanti sau įstatymus, kaip kontroliuoti mus šio įrankio pagalba – infa.lt past.)
Kokioje stadijoje yra pasiūlymas?
Įstrigo Briuselyje. Nors skaitmeninis euras yra ECB kūdikis, ES vyriausybės ir Europos Parlamento nariai yra atsakingi už projekto teisinio pagrindo sukūrimą. Tai įtraukė politiką į diskusijas, o technokratų požiūriu tai tik apsunkina padėtį.
Pavyzdžiui, Europos Parlamento nariai atsižvelgė į susirūpinimą, kad vyriausybės galėtų naudoti skaitmeninį eurą žmonių mokėjimams sekti – tai yra idėja, kurią ECB paneigė.
Tuo tarpu daugelis bankininkystės ir finansų sektoriaus atstovų šį projektą pavadino „sprendimu, ieškant problemos“, nes bijo, kad jiems teks padengti išlaidas, susijusias su skaitmeninio euro veikimui reikalingos infrastruktūros diegimu.
Jie teigia, kad jo įvedimas taip pat galėtų slopinti ateities inovacijas, nes diktuotų ES mokėjimų sektoriaus ateities kryptį.
Pramonės lobizmas davė rezultatų. Navarrete pavadino skaitmeninį eurą „paskutine išeitimi“ ir „branduoline grėsme“, kuri privers pramonę sukurti tarpvalstybinę mokėjimo sistemą dar prieš tai, kai bus parengtas įstatymo projektas.
Ar ECB pavyks?
Parlamentas yra tik viena iš kliūčių, su kuriomis ECB turi susidurti. ES Tarybos, kuri atstovauja įvairioms bloko šalims narėms, vyriausybių pareigūnai siekia iki metų pabaigos galutinai suderinti savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro įstatymo projekto.
Jų įsitraukimas taip pat kelia nerimą ECB, ypač todėl, kad Taryba nori turėti paskutinį žodį sprendžiant, kiek skaitmeninių eurų pilietis gali turėti vienu metu, siekdama nuraminti skolintojų baimes dėl bankų griūties.
Kitas vykstantis debatas yra dėl to, ar bankai turėtų gauti dalį už skaitmeninių eurų platinimą ir užtikrinimą, kad jų mokėjimo sistemos priimtų ir gautų pelną iš sandorių su virtualiais banknotais kasose.
Privatumą vertinančios vyriausybės, pavyzdžiui, Vokietijos ir Nyderlandų, nori aukščiausio lygio apsaugos nuo mokėjimų stebėjimo, o Belgijos vyriausybė aiškiai pareiškė, kad neparems skaitmeninio euro, jei jo nebus galima naudoti neprisijungus prie interneto.
Centriniai bankai ilgą laiką rėmėsi iškilmingomis kalbomis ir pokalbiais prie židinio, siekdami daryti įtaką politikos formavimui. Tačiau tai neveikė skaitmeninio euro atveju. Trumpui grįžus į pareigas, ECB yra priverstas nusileisti iš savo dramblio kaulo bokšto ir įžengti į politinę areną.
Visa tai žada aršias politines diskusijas artimiausiais mėnesiais, nors Parlamentas neplanuoja priimti galutinės pozicijos iki kitų metų gegužės, o tai reiškia, kad tikėtina, jog skaitmeniniais eurais bus galima pradėti atsiskaityti ne anksčiau kaip 2028 m.