Tyrimo metu išnagrinėti du kariniai ir ekonominiai Rusijos vykdomo karo Ukrainoje scenarijai ir pabrėžtos galimybės, kurias turi Europa, kol JAV stumia taikos planą, kuris gali būti nepalankus Ukrainai ir visam senajam žemynui.
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Karas Ukrainoje. 2025-ųjų lapkritis (nuotr. SCANPIX)
Pirmasis scenarijus
Pagal pirmąjį analitikų pasiūlytą scenarijų, Maskvos pajėgos tęstų laipsnišką pažangą ir stumtųsi į Ukrainos vakarus Dniepro upės link. Dėl pergalių fronte, anot analitikų, Kremlius priverstų Ukrainą priimti derybų būdu pasiektą susitarimą, kuris būtų palankus Maskvai.
Remiantis ataskaita, toks rezultatas reikštų dalinę Rusijos pergalę, suteikiančią Kremliui įtaką Ukrainos politinei ir ekonominei orientacijai, įskaitant narystę ES ir NATO.
Analitikai taip pat įspėja, kad Ukraina galėtų prarasti net pusę savo teritorijos, susidurti su ilgalaikiu politiniu nestabilumu ir rizikuoti demokratijos nuosmukiu ar net valstybės žlugimu.
Taip pat milijonai ukrainiečių galėtų pabėgti į Europą, dėl ko per ketverius metus su pabėgėliais susijusios išlaidos siektų 524–952 milijardus eurų.
Rusija nukreiptų karinę galią į Baltijos šalis?
Pagal pirmąjį analitikų įvardytą scenarijų, papildomos gynybos išlaidos NATO rytiniam flangui sustiprinti padidintų Europos bendras išlaidas pagal 1 scenarijų iki 1,2–1,6 trilijono eurų.
Anot analitikų, derybų būdu pasiekta taika suteiktų Rusijai galimybę nukreipti karinius išteklius į Moldovą, Baltijos valstybes ar Šiaurės regioną. Europa turėtų operatyviai stiprinti gynybą Baltijos šalyse, tuo pačiu metu spręsdama didėjančią politinę įtampą dėl migracijos ir vidaus poliarizacijos.
Antruoju scenarijumi – arba Ukrainos pergale – susijusios išlaidos Europai būtų žymiai mažesnės, nustatė tyrėjai.
Sulaukusi tinkamos paramos, Ukraina galėtų atkurti pranašesnę kovinę galią ir imtis okupuotų teritorijų atkariavimo. Pagal šį scenarijų Ukrainos karo lauke pasiektas pagreitis priverstų Rusiją pradėti taikos derybas, kurios apsaugotų Kyjivo gyvybinius interesus.
Tačiau, norint pasiekti pergalę, Ukrainai reikėtų gauti nemažai karinės įrangos. Anot analitikų, tai apimtų 1 500–2 500 kovinių tankų ir 2 000–3 000 artilerijos sistemų per vienerius ar dvejus metus. „Ukrainai taip pat reikės iki 8 mln. įvairių tipų dronų, oro gynybos ir strateginių raketų sistemų“, – teigiama ataskaitoje.
Tik gavus reikiamą ginkluotę Ukraina galės sustabdyti Rusijos pažangą, atgauti strategiškai svarbias teritorijas ir atkurti sąlygas politinei normalizacijai ir ekonomikos atgimimui. Dalinė Ukrainos pergalė taip pat paspartintų integraciją į ES, paskatintų pabėgėlių grįžimą ir sumažintų investuotojams taikomą šalies rizikos priemoką, teigia tyrėjai.
Europos išlaidos būtų mažesnės
Europos išlaidos, reikalingos tokiam rezultatui pasiekti, įskaitant karinę pagalbą, pramoninę paramą ir pabėgėlių naštos sumažinimą, per ketverius metus sudarytų 522–838 mlrd. eurų, – tai yra maždaug pusė Rusijos pergalės kainos. Įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas galėtų dar labiau sumažinti Europos išlaidas – vos ne dvigubai.
Abiem scenarijais Europa prisiimtų didžiąją dalį paramos Ukrainai, nes tyrėjai numato, kad JAV galiausiai nutrauks paramą Ukrainos ir Europos gynybai.
Pagal Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen inicijuotą „reparacijų paskolos“ schemą Ukrainai būtų paskolinta apie 140 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos centrinio banko rezervų.
Nepaisant tam tikro prieštaravimo iš kai kurių Europos lyderių pusės, Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių palankiai vertina reparacijų paskolos schemą ir siekia galutinai susitarti Europos Vadovų Tarybos susitikime gruodžio 18–19 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.