Nuo 2026 m. sausio 1 d. uždaromas daugiau nei prieš du dešimtmečius duris atvėręs biurų pastatas „Geležinis vilkas“, portalui „Delfi“ patvirtino „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Gavus statybų leidimą, prasidės demontavimo darbai ir taip bus ruošiamasi pastato nugriovimui ir naujojo statymui. A. Avulis užsiminė, kad išsaugos ir legendinį akcentą.
Ruošiasi demontavimui, beveik visos medžiagos bus perdirbtos
Dar praėjusiais metais „Hanner“ pranešė, kad 2001 m. pastatytą biurų pastatą „Geležinis vilkas“, dar kitaip vadinamą „pieštuku“, ruošiamasi nugriauti ir vietoje vieno pirmųjų Vilniaus dangoraižių iškils naujas šešiaaukštis administracinis pastatas.
Anksčiau buvo pasirodžiusi informaciją, kad verslo centrą planuojama griauti 2025 m. ketvirtajame ketvirtyje, bet data pasislinko, nes dar nėra išduotas statybų leidimas.
Nuotr.: BNS
„Lygiagrečiai darome visas procedūras, kad gautume statybos leidimą. Gavus statybos leidimą, taip pat bus ir leidimas griauti šį pastatą. Pastatą uždarysime nuo sausio pirmos dienos, nes ateina žiemos periodas ir nėra reikalo laikyti patalpas, likusiais klientams pasirūpinome ir įmonėms pasiūlėme kitas patalpas.
Kai tik gausime statybos leidimą, tada pradėsime ir pastato išardymo darbus. Gal tai nebus žiemos metu, gal sulauksime pavasario, kad būtų paprasčiau ir lengviau vykdyti darbus“, – pokalbio metu su „Delfi“ planais pasidalijo verslininkas.
Kaip sakė, su šiuo projektu nemato poreikio skubėti, tačiau pasiruošimo darbai jau pradėti. Šiuo metu ieškomi rangovai, kurie galėtų užsiimti pastato demontavimu ir medžiagų išvežimu perdirbimui.
„Pirmiausiai bus nuimamas fasadas – yra stiklas ir aliuminis. Pradėsime nuo stiklo demontavimo, vėliau bus demontuojamas aliuminis, o tiek stiklas, tiek aliuminis bus išvežti į gamyklas perdirbimui. Po to bus demontuojamos įvairios inžinerinės, komunikacijų sistemos – ten vėlgi bus daug metalo, kuris bus išvežamas į antrinį panaudojimą.
Darome tokį uždarą ciklą, kad panaudotos medžiagos nebūtų vežamos į sąvartyną, o būtų dar kartą perdirbamos ir vėl grąžinamos į gyvenimą.
Paskutinėje fazėje bus karkaso, betono ardymas ir griovimas. Karkasas susideda iš dviejų dalių, metalo ir armatūros. Armatūra bus atskirta ir atskirai išvežta į perdirbimą, o betonas irgi turi antrinį panaudojimą – sumalus betoną, jį galima panaudoti laikiniems keliams ar pagrindams, pavyzdžiui, šaligatviams tiesti“, – pasakojo A. Avulis.
Nors ieškoma būdų, kaip visas medžiagas perdirbti, vis dar svarstoma, ką daryti su izoliacinėmis medžiagomis. „Tai vienas iš likusių iššūkių“, – pridūrė pašnekovas.
Kol kas dar nėra žinoma, kiek tiksliai į perdirbimą bus išvežta tonų stiklo, metalo ar karkaso. Skaičiai paaiškės pradėjus demontavimo darbus.
Šiuo metu jau pradėti pokalbiai su potencialiais rangovais, kurie pasirūpins pastato demontavimo darbais, atliekas išvežant perdirbti.
Todėl, kaip paminėjo A. Avulis, tik kitų metų pradžia įneš daugiau aiškumo. Be to, tai nėra pats svarbiausias bendrovės prioritetas darbų sąraše, todėl neskubama ir dėl pokyčių šioje teritorijoje.
Išsaugos legenda tapusį akcentą
A. Avulis, bendraudamas su „Delfi“, patikino, kad dar informuos visuomenę apie gautą statybų leidimą ir pastato griovimo pradžią.
„Pranešime, kada pradedame griovimą, nes, manau, kad tai yra istorinis įvykis. Šis pastatas turėjo ir stiprią legendą – ant pastato yra lyg kopėčios į dangų. Mes bandysime jas išsaugoti ir perkelti ant naujojo pastato.
Pačių kopėčių istorija buvo labai įdomi, nes kai statėme pastatą ten buvo bokštinis kranas ir tik vėliau atsirado idėja, kad reikia dar kažkokio pastato akcento. Bokštinis kranas nebuvo pakankamai aukštas kopėčioms sumontuoti, tada mes ieškojome būdų, kaip jas sumontuoti. Vienas paprasčiausių buvo užkabinti ant sraigtasparnio ir jas atskraidinti. Buvo labai įspūdinga, kai kopėčios buvo montuojamos su sraigtasparniu, nes Lietuvoje tuo metu to tikrai nebuvo“, – prisiminė verslininkas.
„Delfi“ pavyko atrasti ir archyvinę ELTOS nuotrauką, kurioje matoma, kaip montuojamos metalinės „kopėčios“, atliekančios ne tik žaibolaidžio funkciją, bet ir pasitarnaujančios kaip dekoratyvinis akcentas.
Pasak „Hanner“ savininko ir valdybos pirmininko, procesas buvo toks pats sudėtingas, kaip ir galėtų atrodyti iš šono. Tuo metu buvo gana stiprus vėjas ir iš pirmo karto kopėčių užkelti nepavyko, jas sumontuoti pavyko tik iš antro karto.
A. Avulis „Delfi“ sakė pastebėjęs, kad šis projektas vilniečiams išties kelia daug sentimentų, o prieš daugiau nei 25 metus pastatas buvo laikomas įspūdingu architektūros kūriniu.
Bet per visus šiuos metus daug kas pasikeitė, todėl ir pati įmonė nusprendė, kad laikas pokyčiams. Kartu pastebima, kad biurų paklausa yra gerokai sumažėjusi, o poreikiai pasikeitę. Verslininko pasiteiravome, kas, jo nuomone, lėmė tokius pokyčius. Ar viena iš priežasčių gali būti įmonių perėjimas prie hibridinio darbo?
„Situacija rinkoje yra pasikeitusi, poreikis biurų pastatams yra visiškai sumenkęs, todėl mes nelabai ir skubame su šiuo projektu. Pagrindinės priežastys yra dvi. Vienas dalykas, kaip jūs ir paminėjote, pasidarė populiarius hibridinis darbas, žmonės dirba nuotoliniu būdu ir poreikio biurų plėtrai nėra, o kitas svarbus dalykas, kad apskritai esame tokia pafrontės valstybė ir nebeliko naujų kompanijų, kurios ateina į Lietuvą“, – priežastis įvardijo kalbintas pašnekovas.
Be pasigestų investuotojų, jau dabar Vilniuje besiplečiančios kompanijos ir taip turi papildomo ploto, kurį dabar gali išnaudoti. Taigi, gerokai pasikeitė ir žvilgsnis į biurus, pavyzdžiui, nebėra populiaru nuomotis biurą per kelis aukštus, todėl naujajame pastate bus naudojama kitokia strategija.
„Pastatas bus visiškai kitoks, jis atitiks šių dienų reikalavimus. Šis pastatas, kuris yra dabar, buvo pastatytas ir suprojektuotas daugiau nei prieš 25 metus ir buvo numatytas mažoms kompanijoms. Vieno aukšto plotas, nors dabar ir juokingai skamba, bet yra 350 kv. m. – tai yra labai mažai. Dabar vieno aukšto plotas sieks apie 1000 kv. m.: galėsime 1000 kv. m padalinti pagal poreikį, gal kažkam reikės 200 kv. m, o gal 400 kv. m.“, – sako Arvydas Avulis.
Taigi, čia vietą rasti tiek mažos, tiek didelės įmonė. „Pastatas bus pritaikytas ir šiuolaikinės rinkos poreikiams. Iš technologinės pusės bus visa šildymo, vėsinimo įranga, kuri ženkliai modernesnė“, – patikino jis.
„Delfi“ verslo naujienų žurnalistė Lukrecija Giedraitytė
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras
Nuotr.: Ambraso architektų biuras