Per pokalbį su „The Sunday Times“, vykusį Prahos pilyje – toje pačioje vietoje, kur 1939 metais Adolfas Hitleris paskelbė Bohemijos ir Moravijos protektoratą, – dabartinį Vakarų elgesį P. Pavelas palygino su nuolaidžiavimo politika, kurios buvo laikytasi prieš Antrąjį pasaulinį karą. Visiškai neseniai pagarsinta žinia apie slaptas JAV ir Rusijos derybas, o ypač apie planus nurėžti nuo Ukrainos dalį teritorijos, grėsmingai primena 1938 metų Miuncheno susitarimą, mano Čekijos lyderis.
„Jei leisime, kad Rusija iš šio konflikto išeitų nugalėtoja, visi pralaimėsime“, – pabrėžė P. Pavelas.
Čekijos prezidentas nubrėžė istorinę paralelę tarp nacių kalbų apie vokiečių mažumą Sudetuose ir Kremliaus naratyvo apie poreikį apginti už Rusijos ribų gyvenančius rusų tautybės žmones.
„Vladimiras Putinas naudoja tokį pat naratyvą“, – konstatavo jis.
P. Pavelas pripažino, kad Vakarai neišduoda Ukrainos taip, kaip kažkada išdavė Čekoslovakiją, bet pastebėjo, kad tikrai juntamas nenoras ginti principų, kuriuos tariamai gina.
NATO veiksmai turi būti griežtesni
Čekijos lyderis griežtai sukritikavo NATO reakciją į Rusijos lėktuvų ir dronų vykdomus Aljanso oro erdvės pažeidimus.
„Pažeidimai yra tyčiniai ir gerai suplanuoti. Rusija testuoja mūsų ryžtingumą“, – pareiškė P. Pavelas.
Jis įsitikinęs, kad Aljansas turi būti pasirengęs imtis griežtesnių veiksmų ir nepabūgti numušinėti Rusijos dronų ar lėktuvų.
„Manau, ateis momentas, kai turėsime imtis griežtesnių priemonių, tokių kaip Rusijos lėktuvo ar dronų numušimas. Juk Rusija netoleruotų pakartotinių savos oro erdvės pažeidimų. Taigi, ir mes turime elgtis analogiškai“, – samprotavo Čekijos prezidentas.
Atsilaikyti gali tekti ir be JAV
Po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus Europos sostinės ėmė nerimauti dėl galimo JAV karinio buvimo sumažėjimo žemyne. P. Pavelas, kalbėdamas apie tai, įspėjo, kad Europa turi turėti savo pajėgas, galinčias pakeisti JAV kontingentą ir pajėgumus žvalgybos, logistikos ir vadovavimo srityse.
Jis siūlo sukurti europinę NATO bazę – struktūrą, kurioje pagrindines vadovaujamas pareigos dalintųsi amerikiečių ir europiečių karininkai. Tokia tvarka, anot P. Pavelo, užtikrintų sklandesnį vadovavimo perėmimą tuo atveju, jeigu JAV pasitrauktų.
Dar neatėjo laikas tartis su Rusija
P. Pavelas pripažįsta, kad pasibaigus karui Ukrainoje Europai teks pasirūpinti nauja saugumo sutartimi su Maskva – panašia į 1975 metais pasiektus Helsinkio susitarimus. Bet tai būtų įmanoma tiktai tada, jei Rusija pripažintų visų valstybių teritorinį suverenitetą ir pademonstruotų nusiteikimą riboti agresyvias savo ambicijas.
„Tiesiog negalime leisti Ukrainai pralaimėti“, – darkart pakartojo P. Pavelas.
Kalbėdamas apie globaliuosius iššūkius, P. Pavelas atkreipė dėmesį į Kiniją, kurią pavadino „sistemine priešininke“, ir įspėjo, kad Pekinas, dedantis pastangas maksimaliai sustiprinti karinę ir ekonominę savo galią, veržiasi į pasaulinio hegemono poziciją. Čekijos prezidentas mano, kad Europa turi tapti ne ką menkesnio svorio geopolitiniu žaidėju.