Šeštadienį Reagano gynybos forume (RNDF) pasisakęs P. Hegsethas sukritikavo kursą, kuriuo po Šaltojo karo pasuko JAV užsienio politika. Gynybos sekretorius kalbėjo ne abstrakčiai, o minėdamas buvusių prezidentų ir generolų pavardes. Galop jis išrėžė, kad metas, kai JAV vadovavosi „utopinio idealizmo“ gairėmis, pasibaigė.
Ryškiausiais P. Hegsetho kalbos akcentais tapo dėmesys Vakarų pusrutuliui, reikalavimas, kad sąjungininkai patys rūpintųsi savimi, ir nuosaikesnis požiūris į Kinijos ginkluotąsias pajėgas, rašo „Politico“.
Jo pastabos atitiko ketvirtadienį paskelbtos naujos JAV nacionalinio saugumo strategijos turinį ir leido susidaryti įspūdį apie būsimą Pentagono strategiją, nustatančią prioritetinės JAV ginkluotųjų pajėgų sritis pasaulio kontekste.
„Gana idealistinių utopijų. Pereikime prie griežto realizmo“, ragino jis.
Pasidalijimas įtakos zonomis
Gynybos sekretoriaus kalba atskleidė, kad administracijai priimtina politika, leidžianti pripažinti didžiųjų valstybių įtakos zonas: Kinijos – Ramiajame vandenyne, JAV – Vakarų pusrutulyje ir Europoje plačiąja prasme (apie Rusiją P. Hegsethas užsiminė tiktai prabėgomis).
Kitokie JAV prioritetai
JAV neturėtų „blaškyti demokratijos kūrimas, intervencionizmas, neaiškūs karai, besikeičiantys režimai, klimato kaita, „nubudusiųjų“ moralai ir neįgalios visuomenės kūrimas, – sakė P. Hegsethas ir tęsdamas pridūrė: –Svarbiausi nuo šiol bus praktiniai ir konkretūs šalies interesai.“
Pentagono vadovas, naudodamasis gynybos pramonei skirta platforma, pabrėžė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos strateginį persiorientavimą į artimesnius regionus. Minėtina, kad jo tezės nuskambėjo karinės kampanijos Karibuose fone, o jos metu buvo nuskandinta daugiau nei 20 nedidelių laivų, kurie, kaip įtariama gabeno narkotikus, ir pražudyta apie 80 žmonių. Administracija tai paaiškino kaip kovą su narkotikų platinimu ir terorizmu, tačiau keli politikai ir specialistai tokius veiksmus pasmerkė kaip neteisėtus.
P. Hegsethas užsiminė ir apie intensyvesnį patruliavimą prie pietinės šalies sienos su Meksika: „Sienos apsaugą užtikrinsime sutelkdami dalinius, parengtus ir apginkluotus taip, kad būtų pasiruošę sienos gynybos misijoms, įskaitant operacijas sausumoje, jūroje ir ore.“
Gynybos sekretorius taip pat pakartojo dar lapkritį išsakytą mintį apie JAV gynybos pramonės bazės stiprinimą, apimantį investicijas į laivus, dronus ir oro erdvės gynybos sistemas, pvz., naują „Auksinio kupolo“ projektą.
Pakitęs požiūris į Kiniją
Nors pastarųjų metų gynybos strategijos buvo aiškiai orientuotos į Kinijos atgrasinimą, P. Hegsethas leido suprasti, kad būsimoji šiuo požiūriu bus nuosaikesnė.
„Prezidentas D. Trumpas ir jo administracija siekia stabilios taikos, sąžiningos prekybos ir pagarba paremto bendradarbiavimo su Kinija“, – sakė P. Hegsethas.
Jo teigimu, JAV pripažins didėjančią Kinijos karinę galią, o Pentagonas objektyviai įvertins tempą ir užtikrintumą, padėjusius tą galią stiprinti ir užauginti.
Priminimas sąjungininkams
P. Hegsethas pagyrė tokias šalis kaip Pietų Korėja, Lenkija ir Vokietija už tai, kad pastaraisiais metais didina gynybos išlaidas, ir pakartojo prezidento D. Trumpo šalims sąjungininkėms adresuotą raginimą skirti daugiau pinigų kariuomenės reikmėms.
„Sąjungininkai nėra vaikai. Mes galime ir turime tikėtis, kad jie padarys, kas nuo jų priklauso“, – sakė jis.
Kalbant apie santykius su užsienio šalimis, susidaro įspūdis, kad D. Trumpo administracija siekia priešingų dalykų. Štai Nacionalinio saugumo strategijoje Europa kritikuojama už tai, kad neremia kraštutinių dešiniųjų partijų, propaguojančių etninį nacionalizmą, ir teigiama, kad Vašingtonas nusiteikęs remti Europos pastangas susigrąžinti pasitikėjimą ir vakarietišką tapatybę. Vis dėlto P. Hegsethas gynybos forumo auditorijai nurodė, kad JAV nesikiš į kitų šalių reikalus.
Kaip teigė Pentagono vadas, aiškus D. Trumpo administracijos prioritetas – „mūsų tėvynė ir pusrutulis“. Jis pripažino, kad grėsmės kyla ir kituose regionuose, tačiau dėl to, anot P. Hegsetho, turi jaustis atsakingi sąjungininkai.