„Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas.
Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms. Jų reaktyvavimas yra „teisiškai nepagrįstas ir nepateisinamas“, pabrėžė ministerija. Nė viena šalis esą neturi „pripažinti šios neteisėtos situacijos“.
Naktį į sekmadienį baigėsi Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios aktyvuoto vadinamojo „Snapback“ mechanizmo terminas. Tai reiškia, kad vėl ėmė galioti pagal 2015 m. branduolinį susitarimą panaikintos sankcijos Iranui.
Naktį paskelbtame pareiškime minėtų trijų šalių užsienio reikalų ministrai įspėjo Iraną „atsisakyti bet kokių eskaluojančių priemonių ir vėl laikytis teisiškai privalomų savo saugumo įsipareigojimų“.
Iranui, kuris jau kovoja su aukšta infliacija ir infrastruktūros problemomis, JT sankcijos gali reikšti dar didesnius ekonominius sunkumus. Tačiau nėra aišku, ar visos šalys laikysis baudžiamųjų priemonių. Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis iš anksto pareiškė, kad jo šalis sankcijų grąžinimą laiko „nuliniu ir niekiniu“.
Vėl įsigaliojo branduolinės sankcijos Iranui
Praėjus beveik dešimčiai metų po istorinio branduolinio susitarimo su Iranu, žlugus deryboms, vėl įsigaliojo JT sankcijos šaliai. Terminas Teheranui pasiekti susitarimą su derybų partnerėmis Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija baigėsi naktį į sekmadienį 2.01 val. Vidurio Europos laiku.
Dabar vėl galiojančios priemonės, be kita ko, apima bendrą ginklų embargą, tolesnio urano sodrinimo draudimą bei daugybę sankcijų prieš atskirus asmenis ir organizacijas. Ginklų embargas reiškia, jog draudžiama tiekti ginklus ir įrangą sankcionuojamai šaliai. Iranas pagrasino griežtą reakcija, jei sankcijos bus atnaujintos.
Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija rugpjūčio pabaigoje aktyvavo vadinamąjį „Snapback“ mechanizmą. Tai reiškė, kad Iranui, jei jis nesilaikys savo 2015 m. pasirašytos branduolinės sutarties įsipareigojimų, vėl grės ankstesnės sankcijos. Sutartį tada dar pasirašė JAV, Rusija ir Kinija.
Susitarimas numatė Irano urano sodrinimo apribojimą iki ne daugiau kaip 3,67 proc. bei griežtą kontrolę, kad Iranas negalėtų pasigaminti branduolinės bombos. Mainais šaliai turėjo būti atšauktos sankcijos.
Tačiau JAV prezidentui Donaldui Trumpui susitarimas, kurį, be kita ko, išsiderėjo jo pirmtakas Barackas Obama, nuo tada buvo krislas akyje. 2018 m. D. Trumpas vienašališkai pasitraukė iš sutarties ir įvedė Iranui naujas ir griežtesnes sankcijas. Tada ir Iranas palaipsniui ėmė nepaisyti sutartyje numatytų savo įsipareigojimų. Jau kelerius metus sutartis buvo faktiškai nevykdoma. Todėl Teheranas sankcijų atnaujinimą vadino neteisėtu. Derybos žlugo.
Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija dabar įspėjo Iraną dėl eskalacijos branduoliniame ginče.
„Primygtinai raginame Iraną atsisakyti bet kokių eskaluojančių priemonių ir vėl laikytis savo teisiškai įpareigojančių priemonių, – naktį bendrame pareiškime pabrėžė minėtų trijų šalių užsienio reikalų ministrai. – JT sankcijų grąžinimas nėra diplomatijos pabaiga“.
Ir JAV užsiminė apie naujas derybas su Iranu. Valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, jog D. Trumpas akcentavo, kad diplomatija ir toliau išlieka vienas variantų. „Sutartis lieka geriausias rezultatas Irano žmonėms ir pasauliui“, – sakė jis. Kad tai galėtų įvykti, Iranas esą turi sutikti su tiesioginėmis derybomis.
Prieš kelias dienas aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei atmetė galimus pokalbius su JAV ir apkaltino D. Trumpą nenorint rimtų derybų.