Pati įstaiga irgi pripažįsta problemas, o tuo pačiu priduria, kad šiuo metu ženkliau didinti jos darbuotojų atlyginimų neturi iš ko.
„Delfi“ jau rašė apie algas Užsienio reikalų ministerijoje, kurios, kaip teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, yra visiškai nekonkurencingos. Paaiškėjo, kad šios ministerijos darbuotojai, valstybės tarnautojai ir diplomatai gauna mažiausias algas, lyginant su tuo, kokį darbo užmokestį gauna kitų ministerijų darbuotojai.
„Delfi“ taip pat rašė apie specialistų algas Finansų ministerijoje: vienas darbuotojų skundėsi, kad ministerijoje specialistu dirba jau apie 20 metų, o gauna 1,5 tūkst. Eur „į rankas“, iš kurių daugiau kaip 300 Eur yra priedas už stažą valstybės tarnyboje. Jis vertino, kad tai maža alga lyginant su tuo, kaip kyla prekių ir paslaugų kainos, ir tikino, kad su tokiu ar panašiu darbo užmokesčiu Finansų ministerijai sunku prisitraukti naujų darbuotojų.
Vyr. specialistas: teks palikti sritį, kuri man patinka
Į „Delfi“ kreipėsi dar vienas asmuo – šį kartą iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT). Šioje tarnyboje, kaip apgailestavo darbuotojas, situacija dar blogesnė.
„Mano, 12 metų turinčio stažo, baigusio teisės bakalaurą ir teisės magistrą, vyr. specialisto darbo užmokestis į rankas yra 1,1 tūkst. Eur“, – pasakojo gyventojas.
Tuo metu darbo krūvis, kaip teigė jis, tikrai didelis ir esą gali palyginti, nes anksčiau dirbo privačiame sektoriuje.
Specialistas tikino, kad ketina išeiti iš darbo VASPVT.
„Labai gaila, bet išgyventi už tokią „pašalpą“ darosi misija neįmanoma, todėl teks palikti sritį, kuri man patinka, kurioje puikiai atlieku savo pareigas“, – nurodė jis.
Grižaitė: algų atotrūkis tarp sektorių didelis
VASPVT Strateginio vystymo skyriaus patarėja Laima Grižaitė „Delfi“ komentavo, kad tarnyboje besiskundžiančių darbo užmokesčiu nėra, nors ji sutiko, kad iš tikrųjų nepasitenkinimo gali būti.
„Nors ir turime visus kanalus, kuriais gali darbuotojai pasidalyti savo nusiskundimais dėl atlyginimų, oficialiai ar neoficialiai tokių skundų nesame sulaukę, tačiau svarbu paminėti, kad bendrai atotrūkis tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimų yra didelis ir gali kelti nepasitenkinimą dirbant valstybės tarnyboje“, – teigė L. Grižaitė.
Ji pasakojo, kad tarnyba savo darbuotojams gali didinti darbo užmokestį tada, kai tam skiriamas didesnis biudžetas, taip pat, – kai optimizuojami procesai ir mažinamas etatų skaičius. Bet dabar dėl atliekamų funkcijų gausos optimizuoti procesų ir mažinti etatų skaičiaus, kaip nurodė skyriaus patarėja, neplanuojama.
Taigi, kaip teigė L. Grižaitė, ir atlyginimai darbuotojams ženkliau nekils.
„Ženkliau didinti atlyginimų šiuo metu jokių galimybių nėra, o procesų tobulinimui reikia laiko, ką planuojame daryti ateityje“, – pažymėjo ji.
Skyriaus patarėja nurodė, kad kitąmet VASPVT darbuotojų algos kils tiek, kiek augs pareiginės algos bazinis dydis, tai yra 0,7 proc. arba 12,6 Eur.
Sunkumai pritraukiant naujus darbuotojus
O kiek sudėtinga pritraukti naujus darbuotojus į tarnybą? Ir ar per mažas darbo užmokestis yra viena iš priežasčių, kodėl tai padaryti sunku?
L. Grižaitė patvirtino, kad tarnyba naujai ateinantiems žmonėms negali pasiūlyti lūkesčius atitinkančio darbo užmokesčio, o ir pritraukti naujus darbuotojus esą sunku – jie į konkursus ateina tik per rekomendacijas.
„Viešasis sektorius patiria neišvengiamų sunkumų pritraukiant naujus darbuotojus. VASPVT – ne išimtis. Darbo užmokestis nėra toks konkurencingas kaip privačiame sektoriuje, reikalingos specifinės darbuotojų kvalifikacijos – teisininkai, medikai ir pan.
Įstaigai reikalingi darbuotojai su medicinos srities išsilavinimu ir į viešai skelbiamus konkursus praktiškai neateina turintys reikiamą kvalifikaciją. Pritraukti darbuotojai į konkursus dažnai ateina tik per rekomendacijas.
Susiduriame su problema, kad, nustatydami gana aukštus reikalavimus pretenduojantiems į pareigas, negalime pasiūlyti atitinkančio lūkesčius darbo užmokesčio“, – komentavo skyriaus patarėja.
Pretenduoja tie, kurie neturi reikiamų kompetencijų
Paklausus, kiek konkursų, ieškant darbuotojų, neįvyksta, ji konkretaus skaičiaus neįvardijo, bet paminėjo, kad dažnai į pareigas pretenduoja tie, kurie neturi reikalingų kompetencijų.
„Konkursai skelbiami tiek per Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinę sistemą, tiek darbo paieškų platformose. Dažnai į pareigybę pretenduoja asmenys, neatitinkantys pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, todėl jie toliau dalyvauti konkurse negali.
Pavyzdžiui, 2025 metais į vieną skyriaus pareigybę net 3 kartus buvo skelbti konkursai“, – akcentavo L. Grižaitė.
Ir nepaisant sunkumų, tarnyba sulaukia naujų darbuotojų, nors yra ir išeinančių.
„2024 metais tarnybą paliko 10 kolegų, prisijungė 13 naujų, 2025 metų metinių duomenų dar neturime, iki šios dienos išėjo 8, prisijungė 14.
Išeinantieji dažniausiai mini kelias priežastis, kurių viena būna pasiūlytas aukštesnis atlygis kitose organizacijose, taip pat didelis darbo krūvis“, – nurodė VASPVT patarėja.
Spalio duomenimis, kuriuos pateikia „Sodra“, vidutinė VASPVT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, alga, neatskaičius mokesčių, siekia kiek mažiau nei 2 tūkst. Eur.
Sysas: siūlau peržiūrėti atlyginimus
Apie viešojo sektoriaus darbuotojų ir valstybės tarnautojų nusiskundimus algomis „Delfi“ pakalbino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Algirdą Sysą. Jo įsitikinimu, Vyriausybė turėtų sudaryti darbo grupę, paanalizuoti situaciją ir siekti padidinti algas tiems darbuotojams ir tarnautojams, kurių algos tikrai mažos.
„Prieš kokius dešimt ar devynerius buvo sudaryta komisija, kurioje irgi teko dirbti, ir buvo peržiūrėti visi atlyginimai viešajame sektoriuje – visų ministerijų, visų sričių. Ir daugmaž per porą metų jie buvo subalansuoti. Per 10 metų – vėl: kažkas prieina, kažkas geresnis būna, kažkas randa būdų pasididinti. Mačiau tuos išbalansavimus, todėl ir siūlau Vyriausybei vėl sudaryti darbo grupę, peržiūrėti atlyginimus, pabandyti juos didinti tiems, kurių jie tikrai mažesni, lyginant su kitais, ir pasiekti tam tikrą balansą“, – kalbėjo A. Sysas.
„Aš visada sakau, kad į darbo užmokestį reikia žiūrėti sistemiškai, o ne taip, kad prišokom, padarėm kažkam, tada iš vienos įstaigos visi pereina į kitą, ir vyksta amžinas judėjimas. Nepasitenkinimas darbo užmokesčiu yra nepasitenkinimas, kuris būna tarp darbuotojų“, – tęsė jis.
Praėjusioje kadencijoje valdantieji įgyvendino valstybės tarnybos pertvarką: apsispręsta keisti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką. Tačiau po pertvarkos, kaip anksčiau „Delfi“ pasakojo anonimu norėjęs likti Finansų ministerijos specialistas, „atsirišo rankos“ padidinti algas nebent ministerijos vadovybei.
A. Sysas vertino, kad po šios pertvarkos algos viešajame sektoriuje buvo išbalansuotos, atsirado ir daugiau subjektyvumo jas didinant. Šią padėtį, politiko įsitikinimu, derėtų taisyti.
Abejoja, kad reikia keisti atlyginimo skaičiavimo modelį
O ar yra poreikis keisti formulę, pagal kurią yra apskaičiuojamas valstybės tarnautojo atlygis? Gal būtų prasmė jį susieti, pavyzdžiui, su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU)?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tuo abejojo.
„Susiejimas yra ir gerai, ir blogai. Pagal mūsų įstatymus, kartais negali mažinti, o [ką daryti], jeigu nėra augimo, o yra mažėjimas?
Tą diskreciją reikia palikti vyriausybėms. Jeigu jie mato visus, girdi visus, didelių ginčų ir didelių disproporcijų nebūna.
Mačiau, kai buvo didelės [algų] disproporcijos, mačiau, kai buvo beveik subalansuota, ir dėl darbo užmokesčio nebuvo pykčių vienų ant kitų. Dėl dydžio, taip, visada norėjosi didesnių atlyginimų. O jeigu susieji su kažkuo, tai iš dalies laikinas [sprendimas], vis tiek kažkas atsitinka“, – komentavo jis.
Pažymėjus, kad, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis gi vargiai mažėja, A. Sysas pastebėjo, kad tai gali keistis.
„Negali būti užtikrintas, kad viskas eis tik į viršų. Visko gali būti. Tai, kas vyksta Ukrainoje, – niekas nesitikėjo, bet vyksta“, – sureagavo jis.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio, kuris kitąmet sieks 1798 Eur ir didės 12,6 Eur), priedas už stažą (išskyrus įstaigų vadovus), priemokos ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.