„Įvairiais duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu įstrigę nuo 280 iki 1250 vilkikų, – sako įmonių kreditingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – žinant, kad po karo Ukrainoje pradžios Lietuvos vežėjų pervežimų apimtys į Baltarusiją išaugo triskart, nurodomi maksimalūs įstrigusio transporto skaičiai atrodo visai realūs.
Taip pat darytina prielaida, kad rytų kryptimi itin daug dirbo smulkesni Lietuvos transportininkai. Viliojo didesnės maržos, vertusios užmerkti akis ir į didesnę riziką, kurios privengė stambieji transporto rinkos žaidėjai. Be to, kaip netiesiogiai rodo įmonių pavadinimai ir vadovų bei savininkų pavardės, nemažai mažųjų transporto įmonių yra valdomos asmenų, kurių šaknys ar ryšiai – Rytų šalyse, o ir už vilkikų vairo dažnai sėdi Baltarusijos ar kitų rytuose esančių valstybių piliečiai. Lietuvos migracijos departamento 2025 m. duomenimis, daugiausia leidimų gyventi Lietuvoje buvo išduota Ukrainos, Uzbekistano ir Baltarusijos piliečiams, o populiariausia imigrantų profesija – tolimųjų reisų vairuotojas.“
Labiausiai kentės smulkieji
Kaip rodo „Creditreform Lietuva“ analitikų atlikta analizė, šalyje veikia daugiau kaip pusantro tūkstančio smulkių transporto įmonių, kurių kiekviena valdo 1-3 sunkiojo transporto vilkikus. Iš viso vilkikų skaičius smulkiųjų transportininkų parke beveik siekia 2000. Iš jų 1615 transporto priemonių yra nuosavos, o likusios – naudojamos pagal lizingo ar kitas sutartis.
Tikėtina, kad ne vienos tokios įmonės visi ar didelė dalis vilkikų gali būti įstrigę mūsų rytų kaimynėje. Padėtis itin prasta, kadangi Baltarusija grasina imti mokestį už jos teritorijoje stovinčius vilkikus ir užsimena net apie konfiskavimą. Iš kitos pusės, neturint viso ar dalies transporto parko nėra kaip generuoti pajamas ar bandyti perorientuoti verslą į kitas rinkas. Dar liūdnesnė padėtis tų įmonių, kurių transportas nėra nuosavas. Taipogi niekas neatšaukė prievolės mokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius bei padengti kitas einamąsias išlaidas.
Finansinė sveikata prastėja
Mažųjų transportininkų finansiniai rodikliai liudija nevienodą padėtį. Kone pusė jų yra pelningi ar bent nenuostolingi, tik apie 200 iš jų turi skolų Sodrai, o 240 – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau pelningumo rezultatai yra 2024 metų – šiųmetinius turėsime tik apie 2026 m. gegužę. O įsiskolinimai dar nespėjo labai išaugti, nes Baltarusijos krizė transportininkus ištiko visai neseniai – spalio mėnesį.
Bet kaip rodo „Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas kreditingumo reitingas, šiuo metu į nepriekaištingo, aukšto, gero ir aukštesnio nei vidutinis kreditingumo zoną patenka jau tik 48,6 proc. įvertintų mažųjų transportininkų. Kaip rodo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys, pamažėle auga ir bendras transportininkų bankrotų skaičius. Šiuo metu bankrutuojančiomis jau paskelbtos 90 įmonių, kas jau viršijo visų 2023 m. rodiklį. Tikėtina, kad, jei situacija Baltarusijoje toliau liks neapibrėžta, bankrotų kreivė artimiausiu metu gali pradėti kopti aukštyn. Pastebėtina, kad su finansiniais sunkumais susiduria vyresnės – 3-6 metus rinkoje gyvuojančios įmonės.
Kas toliau?
„Artimiausiu laikotarpiu kelių transporto sektoriaus perspektyva išlieka neapibrėžta, – teigia „Creditreform Lietuva“ vadovas, – jei situacija su Baltarusijoje įstrigusiais vilkikais nebus išspręsta, galima tikėtis ryškesnio mažųjų įmonių traukimosi iš rinkos. Dauguma jų turi ribotas galimybes persiorientuoti į Vakarų Europos maršrutus, kur konkurencija intensyvi ir kur jau dabar dominuoja stambieji vežėjai. Tačiau ir pastariesiems atsilieps Baltarusijos rinkos praradimas, nes jau dabartiniu metu krovinius rytų kryptimi perima Lenkijos ir kitų šalių vežėjai. Jei anksčiau pinigai likdavo mūsų šalyje, dabar jie aplenks Lietuvą. Visa tai lems tolimesnę rinkos koncentraciją – stipresnės įmonės perims silpnesniųjų veiklos likučius. Struktūriniai pokyčiai turės įtakos darbo vietoms, paslaugų kainoms ir sektoriaus konkurencingumui, ypač turint mintyje, kad transporto sektorius, anot statistikų, generuoja net 10,4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto“.