„Buvau neseniai nuėjęs į darbo pokalbį ir man pasakė – mes ieškome jaunesnių. Atrodo eini į tuos pokalbius, atgal niekas neskambina, nežiūri, tai kam tie du aukštieji tada išvis“, – pasakojo 51 metų moteris.
„Sudarinėti specifiniai – jauni – kolektyvai, reitinguotas amžiaus vidurkis, nevertinta amžiaus suteikta patirtis, atsisakoma kelti atlyginimą, nes tau jau – gana – taip patirti vienoje įmonėje“, – atsimena moteris, tuo metu būdama penkiasdešimt šešerių.
Tokios istorijos visuomenėje plačiai paplitusios, tačiau apie jas nėra taip dažnai kalbama. Nors įsidarbinus diskriminacijos požymius patiria jau ne visi, pati darbo paieška atneša emocinį krūvį – žmonės ima jaustis nereikalingi, jų motyvacija krenta, o iš nevilties jie pradeda taikstytis su žemesnės kvalifikacijos pozicijomis. Tačiau ar realiai kažkas dėl to daroma?
Susiduria kas penktas
„Kad vyresni žmonės patiria papildomų sunkumų darbo rinkoje, liudija ir mūsų inicijuoto tyrimo duomenys, pagal kuriuos, trys ketvirtadaliai gyventojų įsitikinę, jog šalyje tokia diskriminacija labai ar iš dalies paplitusi. Virš penktadalio 50-ies metų ir vyresnių apklaustųjų teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais“ , – vardijo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.
Jis teigia, kad diskriminacija darbo rinkoje yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į tarnybą. Tačiau skundus teikti atsisako, nes nesinaudoja kompiuteriu, nenori siųsti laiško paštu, yra labiau linkę pasikonsultuoti ar paprasčiausiai nesitiki pokyčių.
Nors teisės aktai diskriminaciją dėl amžiaus draudžia, gyvenimo aprašymuose esanti gimimo data neretai tampa realiu iššūkiu, kuri net neleidžia patekti į pokalbį dėl darbo.
Priemonių nebuvimas
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus atstovų, nors specialių programų, skirtų būtent vyresniems darbuotojams darbinti, Lietuvoje nėra, ši grupė įtraukta į vadinamąsias aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, pavyzdžiui, įdarbinimas subsidijuojant – darbdaviui priėmus vyresnį nei 50 metų darbuotoją, valstybė kompensuoja iki 50 proc. darbo užmokesčio (iki 6 mėn.) arba profesinis mokymas – suteikiama galimybė įgyti naują, valstybės kompensuojamą, kvalifikaciją (apima net ir keliones, apgyvendinimo, sveikatos patikros išlaidas).
Remiantis SADM duomenimis, šios priemonės pasiteisino – 2025 m. pirmąjį pusmetį net 84,8 proc. baigusių profesinį mokymą įsidarbino per pusmetį.
Kaip bebūtų, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių apie savo teises nežino, o viešojoje komunikacijoje egzistuoja ir stygius teigiamų, visuomenės požiūrį gerinančių pavyzdžių.
„Pagal pensinio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje Lietuva gerokai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai tik 13 proc. ES gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, tebėra darbo rinkoje praėjus pusmečiui nuo pensijos skyrimo, o Lietuvoje šis rodiklis siekia net 44 proc. Lietuvos rodikliai palyginus yra ne tik aukšti, bet ir virš ES vidurkio“ , – rodikliais dalinosi SADM.
Ministerijos teigimu, tam įtakos turėjo pensijų ir pensinio amžiaus reforma, skatinusių žmones ilgiau dirbti ir aktyvios darbo rinkos priemonės. Pasak ekspertų, jos labiausiai ir prisidėjo prie problemos sprendimo – ES ir nacionaliniai fondai, finansavę mokymus, persikvalifikavimus.
Kas trečias pasirenka tylėti
2025 m. pradžioje Tarnybos užsakymu atlikto „Spinter tyrimai“ rezultatas liūdinantis – vos trečdalis vyresnių nei 56 metų gyventojų kreiptųsi dėl patirtos diskriminacijos. Nepaisant tiek Lygių galimybių įstatymo, tiek Darbo kodekso aiškiai draudžiant diskriminaciją dėl amžiaus, skundų statistika rodo, kad problema egzistuoja. Vien 2023 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 52 skundus dėl amžiaus diskriminacijos, o per penkerius metus – ,,per tūkstantį konsultacijų“ šia tema (2023-aisias skundų buvo 52, 2022 m. – 26, 2021 m. – 45, 2020 m. – 44). Nors trečdalyje atvejų diskriminacija buvo patvirtinta, realus skaičius veikiausiai kur kas didesnis.
Diskriminacijos apraiškos – ir per aplinkui
Svarbu pabrėžti, jog diskriminacija dėl amžiaus – tai ne tik tiesioginiai veiksmai ar pasisakymai, o ir profesinio tobulėjimo ribojimas, abejingumas darbuotojui, potekstę turintys pasisakymai. Nors ir egzistuoja teisės aktai, reglamentuojantys gyventojų teises darbo srityje, tarnybos atstovas ragina gyventojų nepamiršti aktyvumo kovojant už savo teises.
Tarp užsienio valstybių pavyzdžių, į kuriuos galima atsigręžti, M. Morkevičius mini Japoniją. Joje įstatymai įpareigoja darbdavius sudaryti galimybes dirbti iki 70 metų. Taikomos ir mokestinės lengvatos, vykdomos nacionalinės perkvalifikavimo programos. Tarp teigiamų pavyzdžių minimos ir Švedija bei Jungtinė Karalystė.